„Remdamiesi tokiomis prielaidomis, koreguosime augimo perspektyvą į lėtesnį augimą“, – interviu LRT radijui teigė V.Vasiliauskas.
Lietuvos bankas penktadienį skelbs atnaujintas Lietuvos ekonomikos prognozes.
Pasak V.Vasiliausko, anksčiau prognozės buvo labiau optimistiškesnės, o dabar jos bus konservatyvesnės.
„Iki metų pabaigos prognozuojame turėti neigiamą infliaciją, kurios pagrindinis veiksnys yra energetinių išteklių kaina – naftos pigimas. Kadangi naftos kaina važiuoja žemyn, o nafta mūsų vartojimo krepšelyje užima didelę dalį, bendras kainų lygis mažėja, bet tai nereiškia, kad atskirų prekių kainos negali didėti“, – teigė Lietuvos banko vadovas.
Anot jo, prognozuojamas ir didesnis darbo užmokestis: „Mes prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis didės sparčiau negu infliacija, todėl gyventojų perkamoji galia irgi didės.“
V.Vasiliausko teigimu, smunkanti Rusijos ekonomika darys įtaką ir Lietuvai bei kitoms šalims.
„Dėl įtampos Rytuose nukritusi naftos kaina lemia prastesnę ekonomikos perspektyvą Rusijoje, todėl mažės vidaus paklausa Rusijoje ir atitinkamai mažės importas į Rusiją, o karstu ir eksportas iš Europos – taip pat ir iš Lietuvos. Todėl Rusijos ūkio prastesnė būklė, be jokios abejonės, darys įtaką pirmiausia Nepriklausomų valstybių sandraugos šalims, o antriniais efektais – Lietuvai, kitoms prekybos partnerėms. Atsvara tokiam eksporto rinkų pablogėjimui priklausytų nuo kitų – naujų rinkų paieškos“, – mano V.Vasiliauskas.
Lietuvos bankui pakoregavus Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 3,1 iki 2,7 proc., banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis Žinių radijui penktadienį sakė, kad tai nėra reikšmingas sumažinimas ir aplink Lietuvą yra šalių, kurių reikalai klostosi žymiai prasčiau.
Lietuvos BVP prognozės, R.Kuodžio teigimu, buvo sumažintos dėl Rusijos ekonomikos smukimo: “Pirmiausia dėl Rusijos krentančios ekonomikos įtakos mums, kadangi esame nemažai susiję su jais prekybiniais ryšiais, ypač transporto, sandėliavimo sektoriai. Gana stipriai mums atsiliepė maisto embargas, šiek tiek sumažėjęs maisto produktų eksportas. Dėl šių priežasčių ir sumažinome prognozes, nepaisant to, kad yra visai gerų naujienų – naftos kainos mažėjimas ir pan., kurios iš dalies atsveria šias blogas naujienas. Vidaus paklausa pakankamai stipri, todėl ta prognozė keičiasi santykinai nedaug ir išlieka pakankamai didelė“, – laidoje „Žvilgsnis“ sakė R.Kuodis.
Ekonomisto teigimu, Europoje augti beveik 3 proc. – pakankamai geras pasiekimas.
R.Kuodis pastebi, kad BVP yra toks dydis, kurio nei per didelis augimas, nei nulinis augimas nėra gerai: “BVP yra keistas dalykas. Viena vertus, beatodairiškas didinimas materialinio išsivystymo kenkia planetai – klimato kaita ir pan. Antra vertus, dėl didėjančio darbo našumo neauganti ekonomika reiškia, kad mažiau žmonių ras darbus. Gaminsime tą patį su mažiau žmonių – klausimas, kur mes juos padėsime. Štai kodėl reikia teigiamo BVP augimo, kad darbo rinkoje stovėtume vietoje. Visiškas neaugimas problematiškas socialiniu požiūriu“, – sakė R.Kuodis.
