Švenčionių rajone – keliasdešimt ūkininkų, bet stambių – vos keli. Šio rajono žemės nėra derlingos, tad be išmokų ir subsidijų, kurios sudaro per trečdalį šio rajono ūkininkų pajamų, sunku verstis.
„Pasirinkau ekologiškų daržovių auginimą, nes grūdinės kultūros neužauga, o ekologiškų daržovių, kiek užauga, tiek pakanka. Tik išmokos mums vėluoja“, – sakė Švenčionių rajono ūkininkas Giedrius Čičiurka.
Pasak didžiausio rajone pieno ūkio šeimininko, rajone tik trys ūkiai, turintys daugiau nei 50 karvių. Šios veiklos nenori imtis jauni žmonės. Nors gyvulininkystė laikoma prioritetine šaka, esą jai stinga dėmesio ir paramos.
„Teikėme paraiškas žemės ūkio valdoms gyvulininkystėje modernizuoti. Iki šios dienos praėjo pusantrų metų, bet dar guli dalis paraiškų neadministruota dėl lėšų stygiaus. Nežinom, ką daryti“, – sakė ūkio savininkas Izidorius Balčiūnas.
Žemės ūkio ministerijos atstovai sako, kad visas išmokas žemdirbiai gaus iki birželio. O padavusieji paraiškas gauti paramą ir jos negavę, tam nelikus lėšų, dabar turės teikti naujus prašymus.
„Tie pareiškėjai, kurie negaus paramos, bus atskirai informuoti ir jie turės atnaujinti savo paraišką, pasižiūrėti, kokie pasikeitimai, ir teikti paraiškas pagal naujas priemones“, – sakė žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.
Nederlingų žemių šeimininkai iš naujos Kaimo plėtros programos gali tikėtis dešimtadaliu didesnės paramos nei ūkininkaujantys gerose žemėse. Tačiau išmokos kompensuojant už nepalankias ūkininkavimo sąlygas mažės.
„Šis skirtumas tarp ūkininkavimo sąlygų iš dalies yra kompensuojamos per išmokas. Bet mes manom, kad nenašiose žemėse ūkininkaujantys ūkininkai turėtų ne lygiuotis į dirbančius gerose žemėse, o ieškoti kitos veiklos. Kaip perspektyvią veiklą mes matom gyvulininkystės plėtrą“, – kalba žemės ūkio viceministras.
Balandį iš naujosios Kaimo plėtros programos paramos galės prašyti jaunieji ūkininkai, o gegužę bus renkamos paraiškos investicijoms į ūkių modernizavimą.
