Mokės rūkaliai?
Tokia užstato-grąžos sistema veikia JAV. Jose sukasi fiksuotas papildomas mokestis, sumokamas perkant cigaretes. Vėliau jis sugrąžinamas, kai pirkėjas suneša nuorūkas gamintojui ar į prekybos vietą. O gauti pinigai panaudojami nuorūkoms tvarkyti.
Tam, kad tokia sistema veiktų, cigarečių gamintojai su kiekvienu pakeliu patiekia ir nuorūkoms surinkti skirtą maišelį.
Amerikiečiai yra sugalvoję ir kitokių mokesčių, kurie skiriami nuorūkoms sunaikinti, pavyzdžiui, švelninimo rinkliavą. Tai fiksuota visuotinė rinkliava atitinkamoje savivaldybėje, maždaug atitinkanti nuorūkų tvarkymo sąnaudas.
JAV yra ir daugiau gudrybių, skirtų sumažinti nuorūkų daromą neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, kai kurie cigarečių gamintojai jau naudoja biodegraduojančius filtrus arba gamina apskritai filtrų neturinčias cigaretes.
Šiuo metu cigaretėms gaminami sintetiniai celiuliozės acetato filtrai, kurie susmulkėja maždaug per 15 metų. Kad jie nesivoliotų sąvartynuose, dalis jų perdirbama – panaudojama gaminant rišančiuosius glaistus ar klijus. Tačiau nė tai negarantuoja, kad perdirbimo technologijos pašalina ir nuorūkose susikaupusius toksinus.
Be to, JAV bei Danijoje ir Australijoje yra draudžiama šiukšlinti, o tokiai tvarkai nepaklūstantys žmonės yra baudžiami. Visa bėda, kad toks draudimas nėra itin veiksmingas. Pažeidėjus juk reikia kažkaip pričiupti, o skyrus baudą – pasirūpinti ir tuo, ji būtų sumokėta.
Yra ir kitokios patirties, padedančios sumažinti aplinkos taršą. Pavyzdžiui, Danijoje, ir Jungtinėje Karalystėje cigarečių nuorūkos yra renkamos ir utilizuojamos. Tačiau tai nėra pigu.
Teks pasilankstyt?
„Viena cigaretė – vienas euro centas. Gal ir prigytų toks užstatas? Visa bėda, kad tokia sistema – pakankamai brangi. Be to, gali kilti ir neigiamo poveikio nuorūkas renkančių bei jas „superkančių“ žmonių sveikatai“, – pratarė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Užstato už cigaretes mokestis kol kas – tik viena iš idėjų, plūduriuojančių aplinkosaugininkų nerimo jūroje. Ar ji taps realybe paaiškės tik tuomet, kai atsiras konkretesni nuorūkų surinkimo-tvarkymo planai. Kol kas jie tėra surašyti šakėmis ant vandens, bet skaičiuoti – jau pradedama.
Lietuvoje per metus legaliai parduodama apie 3 mlrd. vienetų cigarečių. Išdalinus tą kiekį rūkantiems ir nerūkantiems žmonėms, vienam gyventojui tenka gerokai per 1 tūkstantį nuorūkų.
Visa bėda, kad nuorūkos skrieja ne tik į joms skirtas šiukšliadėžes. Jas rūkaliai išmėto visur, kur tik sutraukia dūmą: švysteli pro automobilio langą, įsmeigia į gėlių vazonus gatvėje, jei rūko balkone – nusviedžia į veją, besidriekiančią palei namą.
Žvejai, ir tie, sutraukę dūmą, nuorūkas numeta į vandenį. Pasirodo, blogai. Nes vienas „kancaras“ užteršia kubą vandens taip smarkiai, kad jame negali išgyventi jokia povandeninė būtybė.
„Pats laikas būtų įsigyti ir smėlio sijojimo įrenginį. Kitose valstybėse tai jau daroma – nuorūkos, kaip ir kitos šiukšlės išsijojamos iš paplūdimių smėlio“, – sakė K.Trečiokas.
Tonos atliekų
Viena cigaretė sveria 1 gramą. Nuorūka – perpus lengvesnė. Kasmet vien tik legaliai parduodamų cigarečių kiekis sukasi apie 3 tūkst. tonų, o tai jau 1,5 tūkst. tonų atliekų.
Aplinkosaugininkai paskaičiavo net tai, kad į vandenį sumestos nuorūkos užteršia apie 3 mln. kub. metrų vandens, o tai – jau 1200 olimpinių baseinų. Į aplinką iš nuorūkų patenka gyvsidabris, švinas, kadmis, cinkas ir daugybė kitų teršalų.
Dalina pelenines
Pasitelkusi visuomenės nuomonės tyrimų bendrovę, Aplinkos ministerija apklausė 1200 žmonių. Iš jų 80 proc. mano, kad nuorūkos yra kenksmingos aplinkai. Dažniausiai tuo neabejoja moterys ir vyresni žmonės.
Besivoliojančios nuorūkos erzina per 60 proc. žmonių. Bet kodėl jie vis tiek nušveičia į žemę tai, nuo ko vėliau patys suka akis?
Kas antras apklaustasis prisipažino, kad tai daro iš įpročio, kiti – kad trūksta šiukšliadėžių.
Pasak K.Trečiokio, niekur nedingsi – aplinkosaugininkams tenka pradėti nuo švietimo. Kol kas – paaušinti burną bent jau kalbomis apie nuorūkų aplinkai daromą žalą.
Be to, pats laikas pasirūpinti ir tuo, kad būtų kur tas nuorūkas padėti.
„Pats kažkada rūkiau. Nuorūkos į kišenę juk neįsidėsi. Todėl ir šiukšliadėžių reikia, ir rūkaliams skirtų vietų. Gal – neslėpkim – net prie mokyklų. Nes dabar moksleiviai dūmą traukia sulindę po daugiabučių laiptinių stogeliais. Ir nuorūkas meta ten pat, kur ir stovi.
Populiaru kalbėti apie baudas, bet to mažiausiai norėtųsi. Bet ir nematyti tos problemos neįmanoma“, – sakė K.Trečiokas.
Kol kas Aplinkos ministerija sugalvojo tik tai, kaip pagelbėti žvejams. Pastaruoju metu jiems ėmė dalinti „pelenines“, – užsukamus plastiko indus, į kuriuos telpa vieno cigarečių pakelio nuorūkos.
