Sekėsi nuo pat pradžių
„Kai 2000 m. pasakydavau, jog noriu ūkyje ekologiškai auginti vaistažoles, daug kam ta mintis atrodė keista. Nors pradėjau nuo nulio, bet pavyko sėkmingai įsikurti – iš banko pasiėmiau paskolą, nusipirkau techniką, pasamdžiau pirmuosius darbuotojus“, – atsimena J. Balvočiūtė.
Paimtą paskolą pavyko atiduoti jau po 3 metų. Pašnekovė neslepia: nepaisant nuostabos dėl tokio verslo, tuo metu žmonės jau pradėjo domėtis natūraliais produktais. „Matyt, nusivylė „atvežtinėmis“ vaistažolėmis ir pradėjo ieškoti ekologiškų produktų. O aš nuo pat pradžių laikiausi principo, kad viską, ko reikia, turime čia, pas save“, – pasakoja žolininkė.
Šiandien daugiau nei 120 pavadinimų arbatos, kurių receptus sudaro pati J.Balvočiūtė, iškeliauja į visus žemynus: „Buvo užsakymas net iš Australijos, tad siuntėme ir ten. Taip pat siunčiame arbatų į Angliją, Airiją, Norvegiją, kur gyvena daug tautiečių“, – vardija pašnekovė. Ūkyje – per 130 augalų rūšių
Vaistažolės, iš kurių gaminamos arbatos, auga tiek ekologiniame ūkyje, tiek sertifikuotuose augmenijos plotuose – miške, laukinėse pievose, karjeruose, net Aukštaitijos nacionaliniame parke. „Kasmet sertifikuojame tiek ūkį, tiek apie 5 tūkst. ha plotus už jo ribų. Juose renkame augalus, kurie ūkyje neauga. Pavyzdžiui, amalą“, – paaiškina J.Balvočiūtė. 12 ha ponios Jadvygos ekologiniame ūkyje galima rasti augalų genofondą, iš kurio kasmet parenkami augalai sodinimui, ir visą augalų kolekciją po atviru dangumi.
Pasiteiravus, kokia žolelė karaliauja valdose, ekologinio ūkio šeimininkė nusišypso: „Šiuo metu auginame apie 130–140 augalų rūšių. Bet kai kurie plotai visai nedideli. Pavyzdžiui, levandų, liucernų. Auginame ir varnalėšas, sukatžoles, raudonėlius, čiobrelius, medetkas, ramunėles. Nemažus plotus užima saulėgrąžos – arbatoms naudojame ir jų žiedlapius ir lapus“, – atskleidžia žolininkė.
Darbo yra ir žiemą
Tačiau įspūdingi ir kvapnūs vaistažolių plotai turi nematomąją pusę. J.Balvočiūtė pasakoja, jog darbas ūkyje nėra lengvas – dirbti tenka ir žiemą. „Vasarą turime savo rinkėjus ir juos apmokome, kaip teisingai rinkti žoleles. Po to surinktas žoles sveriame, apžiūrime, ar jos tinkamai surinktos, pateikiame džiovinimui. Daug laiko skiriame ir augalų priežiūrai, jų sėjimui, ravėjimui. Taip pat svarbu nepraleisti, kada prasideda žydėjimas ir laiku nuimti žiedus. Be to, visi augalai skirtingi – yra vienmečių, dvimečių, daugiamečių. Kiekvienam reikia vis kitokios priežiūros“, – dėsto pašnekovė.
Žiemą ponia Jadvyga kartu su kelias pagalbininkais imasi arbatų ruošimo. „Gaminant arbatą reikia augalus susmulkinti pagal reikalingą standartą, išrinkti, ko nereikia, būtinai nusijoti, jeigu augalai atkeliavo iš laukinių pievų. Kai kurioms arbatoms naudojame ir augalų šaknis, tad svarbu jas gerai išplauti – užtrunka iki Naujųjų metų“, – nusijuokia J.Balvočiūtė. Vėliau paruoštos arbatos fasuojamos ir paruošiamos prekybai. „Sertifikuojame ne tik augmenijos plotus, bet ir patį gamybos procesą, tad kasmet turime pasirūpinti net trimis sertifikatais ir visada laikytis aukščiausių reikalavimų“, – dėsto pašnekovė.
Gerbti gamtą ir save
Ponia Jadvyga beveik visas arbatas gamina pagal savo sukurtus receptus. „Knygų apie augalus turiu, bet jų nestudijuoju“, – teigia ponia Jadvyga. Prisipažįsta, kad labiau linksta į liaudies mediciną: „Aišku, viską pirmiausia įvertinu kaip farmaceutė, nes liaudies medicinoje nemažai patarimų, kurių nesiryžtų duoti joks gydytojas.“
Savo gaminamas arbatas J.Balvočiūtė suskirstė į dvi grupes – vienos skirtos viso organizmo stiprinimui, kitos – su specifiniu žolelių mišiniu. „Yra arbatos, pritaikytos moterims, vyrams, vaikams. Mano arbatos nėra registruotos kaip vaistai, tačiau žmonės tiki gydančia vaistažolių galia ir mielai perka tas arbatas, kuriose yra vaistažolių, padedančių lieknėti, malšinančių nerimą ir t. t. Gaminu ir progines arbatas, pavyzdžiui, kalėdinę“, – pasakoja pašnekovė.
Šnekėdama apie ekologiškos arbatos verslo perspektyvas, Jadvyga Balvočiūtė apgailestauja, kad jaunesniems žmonėms didelę įtaką renkantis maisto produktus daro reklama. „Negalėčiau pasakyti, kad šiai sričiai skiriu daug dėmesio, tačiau matau, kad užaugo nauja karta, kuriai reikia padėti atrasti ne tik ekologišką arbatą, bet ir kitus ekologiškus, švarius produktus.“ Būtent dėl to ūkininkė džiaugiasi, jog parama, gauta pagal KPP programą, padėjo ne tik vystyti verslą, sumokėti už sertifikatus, bet ir susikurti logotipą, maišelių dizainą.
Pokalbio pabaigoje ponia Jadvyga ryžtingai sako: „Kad ir kokios kliūtys pasitaikys ateityje, gaminsiu ekologiškas arbatas tol, kol galėsiu. Negalėčiau iškeisti ekologinio ūkininkavimo į tradicinį. Tuomet išblėstų visas entuziazmas. Mes turime gerbti gamtą ir save. Tikiu, kad ateityje šiuos dalykus atras ir jaunoji karta.“
Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros!
