Kovo 19 dieną gavus melagingą pranešimą apie Vilniaus oro uoste padėtą sprogmenį, Lietuvos oro uostai imasi skaičiuoti, kokią finansinę žalą patyrė oro uostas, aviakompanijos ir visos oro uoste veikiančios įmonės. Turėdami konkretų žalos įvertinimą, Lietuvos oro uostai teiks ieškinį pranešimo autoriui.
„Sprogdintojas“ – nepilnametis
Policija penktadienį vidurdienį informavo, kad nustatė asmenį, kuris melagingai pranešė apie sprogmenį Vilniaus tarptautiniame oro uoste.
„Taip, asmuo nustatytas, jis yra nepilnametis. Jis, kiek man žinoma, šiuo metu dar nėra apklaustas, bet asmenybė jo nustatyta“, – BNS sakė Vilniaus mieto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Igoris Polikša.
Pasak pareigūno, byla perduota Antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyriui.
Anot jo, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus arba baudą laisvės apribojimą, areštą.
Vis dėlto pareigūnas abejojo, ar nepilnamečiui bus skirta reali bausmė.
„Kokie gali būti nepilnamečio motyvai – manau, tai gali būti pokštas ar kvailumas“, – sakė I.Polikša.
Jis taip pat patvirtino, kad nepilnamečio tėvai turės atlyginti nuostolius tiek dėl oro uosto veiklos sutrikdymo, tiek dėl specialiųjų tarnybų iškvietimo.
Patyrė didžiulę žalą Anot Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Gedimino Almanto, tokie grasintojai turėtų susimąstyti, kiek daug jiems ši įprastai vieno skambučio ar žinutės „pramoga“ kainuoja. „Tokiais atvejais visuomet kalbama apie didžiulę žalą ir žymią sumą – visų pirma, oro uosto darbas buvo sustabdytas ir visi skrydžiai, vykę tuo metu, atidėti, mūsų keleiviai turėjo laukti lauke, kai buvo evakuoti dėl grėsmės saugumui. Kitų keleivių kurį laiką buvo paprašyta neišlipti iš nusileidusių lėktuvų.
Finansiniai nuostoliai, kai sustabdoma visa oro uosto veikla, apima visų tarnybų patiriamas išlaidas, aviakompanijų nuostolius dėl skrydžių vėlavimo, sutrikdytą antžeminio aptarnavimo įmonių veiklą. Į šį procesą įsitraukia daug tarnybų ir organizacijų, ir visos jos savo patirtus nuostolius išieškos iš grasintojo, kuriam dar visais atvejais yra taikoma ir baudžiamoji atsakomybė“, – sako G.Almantas.
Telefoniniam teroristui sąskaitą pateiks ne tik oro uostas ir oro bendrovės. Į įvykio vietą vyko „Aro“ pareigūnai, mažiausiai 7 greitosios pagalbos automobiliai, gaisrinės mašinos. Greitosios pagalbos mašinos čia tiesiog laukė, negalėjo vykti ligonius.
Problemų dėl melagingo pranešimo ketvirtadienio vakarą patyrė „Ryanair“, „Air Lituanica“, „Aeroflot“, SAS, „Wizz Air“ oro bendrovės ir jų keleiviai.
„Wizz Air“ komunikacijos vadovas Danielis de Carvalho‘as sakė, kad jų bendrovė nepatyrė reikšmingų trikdžių. „Air Lituanicos“ į Vilnių parskridusiems keleiviams teko gerą valandą praleisti lėktuve, kol pareigūnai baigė tikrinti terminalo patalpas.
Nenumatytos aplinkybės
Ketvirtadienio vakare dėl melagingo pranešimo apie sprogmenį iš terminalų evakuotiems žmonėms teko laukti lauke, kol patalpose dirbo „Aro“ pareigūnai. Kai kurie skaičiavo, kiek vėluos pakilti ir nuskristi, kiek kainuos taksi nuvykti į reikiamą vietą, nes autobusai jau nebevažiuos. TVOU buvo ir tranzitu keliaujančių žmonių. Kol kas aiškinamasi, ar jie spėjo persėsti į lėktuvą kitame oro uoste.
Kaip sakė Europos vartotojų centro teisininkas Aušvydas Čebatorius, situacija, kai stringa orlaiviai ir griūna keleivių planai dėl pranešimo apie esą padėtą sprogmenį, teisiškai laikoma nenumatytu atveju, tad skrydžių bendrovės nekaltos dėl keleivių patirtų nesklandumų.
„Tai ne oro bendrovių kaltė, tai žmogaus, kuris pranešė apie sprogmenį, kaltė. O tai jau ne vartotojų teisės“, – sakė teisininkas.
Nuostolių patyrę keleiviai gali kreiptis į teismą.
Išlipti sausiems iš vandens nepavyko
Šiemet tai jau nebe pirmas toks „pajuokavimas“. Kaip jau skelbė lrytas.lt, pačioje sausio pabaigoje vakare apie 20 val. 23 min. Vilniuje, per informacinį telefono numerį, į įmonę, kuri aptarnauja oro uostus, paskambino vyriškis, kuris grasino susprogdinti oro uostą.
Kadangi grasintojas nenurodė, kurį oro uostą ruošiasi sprogdinti, pareigūnai patikrino Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, tačiau nieko įtartino juose nerasta.
Kadangi jau iš skambinusiojo balso buvo aišku, kad grasintojas smarkiai apgirtęs, policija didelių pajėgų į oro uostus nekvietė, pastatus apžiūrėjo patruliai.
Praėjus vos porai dienų po šio skambučio policija nustatė, sulaikė ir apklausė vyrą, kuris pranešė apie sprogmenis oro uoste. Paaiškėjo, jog tai Šalčininkų gyventojas (gim. 1962 m.). Per apklausą dėl savo nevykusio pokšto jis kaltino alkoholį.
Vyrui teks aiškintis teisme.
2013-ųjų sausį dėl melagingo pranešimo apie sprogmenį oro uoste buvo sužlugdyti keleivių planai. Tuomet Vilniaus oro uoste buvo atidėti 6 skrydžiai, kurių laukė apie 700 keleivių.
Dėl melagingo pranešimo apie sprogsiantį lėktuvą Vilniaus policija sulaikė neblaivų vyrą.
42 metų įtariamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,78 promilės. Įtariamajam grėsė bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
