T.Davulio teigimu, grupė siūlo į darbo santykių modelį
pažvelgti plačiau ir apginti tiek darbuotojų interesus, tiek
sumažinti darbdavių norą eiti į šešėlį. Anot jo, tarp
lietuviškų keistenybių yra draudimas dirbti viršvalandžius,
sudaryti terminuotas sutartis, palyginti didelės išeitinės
išmokos, taip pat – dvigubai ilgesnės nei Latvijoje orlaivių
pilotų atostogos.
„Tarptautiniai ekspertai – tiek iš Europos Komisijos, tiek iš
įvairių tarptautinių organizacijų irgi pirštais bado į darbo
santykių reguliavimą, apie pensijų reformos trūkumus ir kad
negalite su tokiu reguliavimu atsakyti į iššūkius, nes darbo rinka
per mažai lanksti, griežtai reguliuojama ir neleidžianti
prisitaikyti. Kažkokie pokyčiai yra reikalingi ir tie pokyčiai yra
kompleksiniai, o ne kosmetiniai. Tai didelė ir gera galimybė
Lietuvai perkrauti visą darbo santykių reguliavimą“, – BNS sakė
T.Davulis.
Pasak jo, siūloma, kad žmogus būtų nuolatinis ir aktyvus darbo
rinkos dalyvis, žinantis savo vertę ir gebantis realizuoti savo
teises.
„Mes kartojame, kad yra svarbios investicijos į žmogaus
kvalifikaciją ir kompetencijas, tame turi dalyvauti tas pats
darbdavys. Toliau svarbus žmogus, kuris turi įvairių šeimyninių
įsipareigojimų, asmeninių poreikių, nenori kentėti nuo
diskriminacijos, o būti skaidrių santykių dalyvis, turėti jautrios
informacijos apsaugą. Mes pasakome, kad yra reikalingos šių dalykų
apsaugos ir tai yra realiai įmanoma pasiekti. Pavyzdžiui, per tam
tikrų draudimų darbdaviui įvedimą ir atsirandančią teisę
reikalauti, – BNS tvirtino T.Davulis.
Jis pateikė pavyzdį – žmogus, auginantis vaiką, gali
reikalauti kurį laiką dirbti namuose ar dalintis darbo vieta su kitu
darbuotoju, dirbti ne visą darbo laiką ir atvirkščiai, naudotis
įvairių darbo sutarčių rūšių ypatumais.
„Tai reiškia, kad mes žmogui leidžiame būti darbo santykių
dalyviu, o ne stumiame į šešėlį ir tai yra labai svarbus
akcentas. Kitas dalykas – biurokratinių varžtų ir administracinių
kaštų mažinimas, atsisakant vidutinio darbo užmokesčio
skaičiavimo, dėl to einama į šešėlį, viršvalandžiai dirbami,
jie neapskaitomi, neapmokami. Mes įvedame bazinio darbo užmokesčio
sąvoką, nuo kurios visos padidintos darbo išmokos yra pagal tam
tikrą tarifą didinamos“, – BNS sakė T.Davulis.
Be to, siūloma įteisinti priemones, kurios dabar laikomos
neformaliomis: elektroninius laiškus, trumpąsias žinutes telefonu,
vidinius darbovietės tinklus.
„Kodėl mums reikia viską spausdinti, viską ant popieriaus ir
su parašu. Teismų praktika rodo, kad mes neišsprendžiame daug
problemų, reikalaudami popierių, negu kad sukuriame kaštų“, –
BNS teigė T.Davulis.
Mokslininkai siūlo griežtinti reikalavimus dideliems darbdaviams
ir mažinti smulkesniems.
„Galbūt reikalingas įstatymo leidėjo drąsus, aktyvus
įsikišimas į šiuos santykius pasakant – užtenka. Praeitis yra
praeitis, planinės ekonomikos pagrindu sukurtas Darbo kodeksas yra
praeitis, sukurkime šiuolaikišką instrumentą ir važiuokime į
priekį. Pateiktas Darbo kodekso projektas yra išmargintas trim
spalvom: raudona spalva palankesnė darbuotojui, žalia – darbdaviui,
o mėlyna – įvedama teisinis aiškumas. Tai raudonos spalvos yra
dvigubai, trigubai daugiau“, – BNS sakė T.Davulis.
Be to, Darbo kodekse siūloma ir panaikinti drausminės
atsakomybės institutą: papeikimus, pastabas ir panašius dalykus.
„Šito dalyko nereikia niekam. Jis svarbus darbo užmokesčio
sumažinimui ir atleidimui iš darbo. Panaikindami tai, mes
palengviname darbuotojo situaciją, palikdami susitarimo galimybę
darbo ginčų komisijoje“, – BNS sakė T.Davulis.
Pasak jo, siekta, kad teisinis reguliavimas nebūtų kliūtis
kurti darbo vietas, jis būtų aktualus ir netrukdytų harmoningai
plėtrai.
„Jeigu paimtume dabartines Darbo kodekso nuostatas ir
palygintume su tarybiniu reguliavimu, pamatysime, kad bemaž pusė
nuostatų sutampa. Ir kada mes įsiklausome į darbuotojus, mes
matome, kad jų darbo teisės negina. Jiems arba neaišku, ką teisė
duoda, arba per brangu, arba neįmanoma išsireikalauti. Jeigu
žiūrime į darbdavių poreikius, jie irgi nepatenkinti – jiems sunku
esamą reguliavimą pritaikyti prie dabartinių sąlygų, per daug
varžymų, per sunku laikytis, neapsimoka ir einama į šešėlį. Kai
abi pusės yra nepatenkinamos, kyla klausimas, ar tokioje atmosferoje
galimas tvarus augimas?“, – BNS sakė T.Davulis.
Projektas numato, jog dauguma Darbo kodekso pakeitimų
įsigaliotų nuo 2016 metų pradžios. Tuo tarpu kodekso normos dėl
kolektyvinėmis sutartimis nustatomų sutrumpintų darbo laiko normų
žmonėms, kurių darbas susijęs su didesne protine, emocine įtampa,
bei jų ilgesnių atostogų, – nuo 2018 metų sausio pradžios.
Modelį ruošusi mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo
apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines
kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą
ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio.
Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę.
Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos
mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo
vietos dalinimosi sutartis.