Slogi įtampa tarp abiejų šalių tvyro nuo tada, kai Graikijoje
prisiekė naujoji radikalioji vyriausybė, pasisakanti prieš griežto
taupymo priemones.
A. Merkel pabrėžė norinti matyti, kad Graikijos ekonomika auga.
„Mes norime, kad Graikija būtų stipri ekonominiu požiūriu, norime,
kad Graikija augtų, ir svarbiausia norime, kad šalis pagaliau
įveiktų didelį nedarbą“, – kalbėjo A. Merkel per spaudos
konferenciją, surengtą derybų metu.
Pasak jos, abi šalys derybas pradeda kaip ES ir NATO partnerės,
susiduriančios su tais pačiais geopolitiniais iššūkiais. A. Merkel
pabrėžė, kad struktūrinės reformos Graikijoje būtinos, bet abi
šalys turi bendradarbiauti. „Abi mūsų šalys yra suinteresuotos
bendradarbiauti pasitikėjimo pagrindais“.
Būdama viena iš 19 euro zonos šalių, Vokietija negali
nuspręsti, ar Graikijos reformų programa tinkama, ar ne, sakė ji.
„Tam, kad ši programa deramai būtų įvertinta, numatyta institucinė
struktūra“, – pridūrė ji.
A. Tsipras pastebėjo, kad praėjo beveik penkeri metai nuo tada,
kai buvo pradėta antikrizinė parama Graikijai. Per tą laiką šalis
neteko 25 proc. BVP, jaunimo nedarbas pasiekė aukštumas – 60 proc.
A. Tsipras per derybas su A. Merkel pareiškė, kad Atėnams ir
Berlynui reikia daugiau kalbėtis vienam su kitu nei vienas apie
kitą.
Pasak A. Tsipro, būtina sugriauti stereotipus apie tingius
graikus ir apie dėl visų jų bėdų kaltus vokiečius.
Apie naują reformų planą, kurio reikalaujama mainais į
finansinę paramą, Graikijos premjeras nepateikė jokios konkrečios
informacijos.
Nesutarė dėl reparacijų
Kai A. Tsipras iškėlė reparacijų temą, Vokietijos kanclerė buvo
kategoriška. Pasak. A. Merkel, Vokietijos kompensacijų Graikijai
problema visiškai sureguliuota. Graikijos premjeras šį mėnesį buvo
pareiškęs, kad Vokietija turi sumokėti Graikijai karines
reparacijas už Antrojo pasaulinio karo metais padarytą žalą ir
įvykdytus nusikaltimus.
„Reparacijų klausimas neturi materialinio pagrindo, – pareiškė
jis pirmadienį Berlyne po susitikimo su Vokietijos kanclere. – Tai – etikos klausimas, moralės
klausimas“. „Tai nesusiję nei su krize, nei su dabartine padėtimi
euro zonoje“, – teigė Graikijos ministrų kabineto vadovas.
A. Merkel savo ruožtu vėl išdėstė oficialią federalinės
vyriausybės poziciją: „Teisės požiūriu reparacijų klausimas yra
sureguliuotas“. Kartu kanclerė pabrėžė, kad Vokietija turi atminti
nacionalsocializmo baisumus.
Pastaruoju laikotarpiu Graikijoje vis dažniau keliamas
milijardinių karinių reparacijų už nacistų nusikaltimus Antrojo
pasaulinio karo metais klausimas. Kai kurių šalies parlamentarų
manymu, Vokietija turi sumokėti Graikijai 7,1 milijardo dolerių
1938 metų kainomis, t. y. 108 milijardus eurų be palūkanų
dabartinėmis kainomis.
Be to, okupantai pagal sutartį, pasirašytą su tuomečiu
Graikijos premjeru kolaborantu Georgios
Tsolakoglou, iš esmės prievarta pasiėmė paskolą auksu ir pinigais
iš Graikijos centrinio banko seifų, kuri sudarė 3,5 milijardo
dolerių 1938 metų kainomis, t. y. 54 milijardus eurų dabartinėmis
kainomis. Tad kompensacijos galėtų viršyti 162 milijardus eurų be
palūkanų. Su palūkanomis graikai norėtų gauti iš Vokietijos 600-700
milijardų eurų.
Naujausiais viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, dauguma
vokiečių nelaiko graikų reikalavimų teisėtais. Prieš kompensacijų
mokėjimą stojo 71 procentas apklaustųjų.