Slogi įtampa tarp abiejų šalių tvyro nuo tada, kai Graikijoje prisiekė naujoji radikalioji vyriausybė, pasisakanti prieš griežto taupymo priemones.
A. Merkel pabrėžė norinti matyti, kad Graikijos ekonomika auga.
„Mes norime, kad Graikija būtų stipri ekonominiu požiūriu, norime, kad Graikija augtų, ir svarbiausia norime, kad šalis pagaliau įveiktų didelį nedarbą“, – kalbėjo A. Merkel per spaudos konferenciją, surengtą derybų metu.
Pasak jos, abi šalys derybas pradeda kaip ES ir NATO partnerės, susiduriančios su tais pačiais geopolitiniais iššūkiais. A. Merkel pabrėžė, kad struktūrinės reformos Graikijoje būtinos, bet abi šalys turi bendradarbiauti. „Abi mūsų šalys yra suinteresuotos bendradarbiauti pasitikėjimo pagrindais“.
Būdama viena iš 19 euro zonos šalių, Vokietija negali nuspręsti, ar Graikijos reformų programa tinkama, ar ne, sakė ji.
„Tam, kad ši programa deramai būtų įvertinta, numatyta institucinė struktūra“, – pridūrė ji.
A. Tsipras pastebėjo, kad praėjo beveik penkeri metai nuo tada, kai buvo pradėta antikrizinė parama Graikijai. Per tą laiką šalis neteko 25 proc. BVP, jaunimo nedarbas pasiekė aukštumas – 60 proc.
A. Tsipras per derybas su A. Merkel pareiškė, kad Atėnams ir Berlynui reikia daugiau kalbėtis vienam su kitu nei vienas apie kitą.
Pasak A. Tsipro, būtina sugriauti stereotipus apie tingius graikus ir apie dėl visų jų bėdų kaltus vokiečius.
Apie naują reformų planą, kurio reikalaujama mainais į finansinę paramą, Graikijos premjeras nepateikė jokios konkrečios informacijos.
Nesutarė dėl reparacijų
Kai A. Tsipras iškėlė reparacijų temą, Vokietijos kanclerė buvo kategoriška. Pasak. A. Merkel, Vokietijos kompensacijų Graikijai problema visiškai sureguliuota. Graikijos premjeras šį mėnesį buvo pareiškęs, kad Vokietija turi sumokėti Graikijai karines reparacijas už Antrojo pasaulinio karo metais padarytą žalą ir įvykdytus nusikaltimus.
„Reparacijų klausimas neturi materialinio pagrindo, – pareiškė jis pirmadienį Berlyne po susitikimo su Vokietijos kanclere. – Tai – etikos klausimas, moralės klausimas“. „Tai nesusiję nei su krize, nei su dabartine padėtimi euro zonoje“, – teigė Graikijos ministrų kabineto vadovas.
A. Merkel savo ruožtu vėl išdėstė oficialią federalinės vyriausybės poziciją: „Teisės požiūriu reparacijų klausimas yra sureguliuotas“. Kartu kanclerė pabrėžė, kad Vokietija turi atminti nacionalsocializmo baisumus.
Pastaruoju laikotarpiu Graikijoje vis dažniau keliamas milijardinių karinių reparacijų už nacistų nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais klausimas. Kai kurių šalies parlamentarų manymu, Vokietija turi sumokėti Graikijai 7,1 milijardo dolerių 1938 metų kainomis, t. y. 108 milijardus eurų be palūkanų dabartinėmis kainomis.
Be to, okupantai pagal sutartį, pasirašytą su tuomečiu Graikijos premjeru kolaborantu Georgios Tsolakoglou, iš esmės prievarta pasiėmė paskolą auksu ir pinigais iš Graikijos centrinio banko seifų, kuri sudarė 3,5 milijardo dolerių 1938 metų kainomis, t. y. 54 milijardus eurų dabartinėmis kainomis. Tad kompensacijos galėtų viršyti 162 milijardus eurų be palūkanų. Su palūkanomis graikai norėtų gauti iš Vokietijos 600-700 milijardų eurų.
Naujausiais viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, dauguma vokiečių nelaiko graikų reikalavimų teisėtais. Prieš kompensacijų mokėjimą stojo 71 procentas apklaustųjų.
