„Euro zonos finansų ministrų grupės vadovas Jerunas
Deiselblumas (Jeroen Dijsselbloem) kreipėsi į Europos finansinio
stabilumo fondą (EFSF) su prašymu ištirti situaciją. Be to, jis
paprašė euro grupės Darbo grupės pirmininko nedelsiant pasidomėti
šiuo klausimu“, – AFP agentūrai sakė EFSF atstovas.
Graikijos naujoji radikalioji vyriausybė vasarį buvo priversta
grąžinti EFSF 10,9 mlrd. eurų sumą, kuri liko nepanaudota iš fondo,
skirto Graikijos bankams paremti, lėšų.
Tačiau naujieji kairiųjų vadovai vėliau suprato, kad ankstesnė
socialistinė vyriausybė panaudojo 1,2 mlrd. eurų bankams paremti iš
kito šaltino „Hellenic“ stabilumo fondo.
Kad ir santykinai nedidelė, tokia suma dabar gyvybiškai svarbi
naujai vyriausybei.
Antradienį šalies finansų ministerija pranešė, kad per
pirmuosius du metų mėnesius mokesčių surinkta 972 mln. eurų, arba
13 proc. mažiau nei planuota.
Kalbėdamas per olandų RTL Z, J. Deiselblumas sakė, kad Graikija
yra „vis dar pajėgi save finansuoti“.
Graikijos kreditoriai aiškiai leido suprasti, kad tol, kol
Atėnai nepateiks patikimo aiškaus reformų plano, likusi iš 240
mlrd. eurų paramos paketo suma šaliai nebus išmokėta.
Pasak J. Deiselblumo, formalios derybos tarp Atėnų ir jų
kreditorių „vėl sklandžiai vyksta“, bet daugelis detalesnių
klausimų lieka neparengta.
„Vos tik pasieksime susitarimą... galėsime jau ateinančius
mėnesius vėl teikti skubias paskolas“, – sakė jis.
Sprendimas įsteigti EFSF buvo priimtas 2010 m. gegužę. Fondo
tikslas – palaikyti finansinį stabilumą Europoje teikiant finansinę
paramą euro zonos valstybėms, susidūrusioms su ekonominiais
sunkumais, tokioms kaip Graikija, Airija ir Portugalija. Vėliau jis
buvo pakeistas nuolatiniu Europos stabilumo mechanizmu (ESM).