„Euro zonos finansų ministrų grupės vadovas Jerunas Deiselblumas (Jeroen Dijsselbloem) kreipėsi į Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) su prašymu ištirti situaciją. Be to, jis paprašė euro grupės Darbo grupės pirmininko nedelsiant pasidomėti šiuo klausimu“, – AFP agentūrai sakė EFSF atstovas.
Graikijos naujoji radikalioji vyriausybė vasarį buvo priversta grąžinti EFSF 10,9 mlrd. eurų sumą, kuri liko nepanaudota iš fondo, skirto Graikijos bankams paremti, lėšų.
Tačiau naujieji kairiųjų vadovai vėliau suprato, kad ankstesnė socialistinė vyriausybė panaudojo 1,2 mlrd. eurų bankams paremti iš kito šaltino „Hellenic“ stabilumo fondo.
Kad ir santykinai nedidelė, tokia suma dabar gyvybiškai svarbi naujai vyriausybei.
Antradienį šalies finansų ministerija pranešė, kad per pirmuosius du metų mėnesius mokesčių surinkta 972 mln. eurų, arba 13 proc. mažiau nei planuota.
Kalbėdamas per olandų RTL Z, J. Deiselblumas sakė, kad Graikija yra „vis dar pajėgi save finansuoti“.
Graikijos kreditoriai aiškiai leido suprasti, kad tol, kol Atėnai nepateiks patikimo aiškaus reformų plano, likusi iš 240 mlrd. eurų paramos paketo suma šaliai nebus išmokėta.
Pasak J. Deiselblumo, formalios derybos tarp Atėnų ir jų kreditorių „vėl sklandžiai vyksta“, bet daugelis detalesnių klausimų lieka neparengta.
„Vos tik pasieksime susitarimą... galėsime jau ateinančius mėnesius vėl teikti skubias paskolas“, – sakė jis.
Sprendimas įsteigti EFSF buvo priimtas 2010 m. gegužę. Fondo tikslas – palaikyti finansinį stabilumą Europoje teikiant finansinę paramą euro zonos valstybėms, susidūrusioms su ekonominiais sunkumais, tokioms kaip Graikija, Airija ir Portugalija. Vėliau jis buvo pakeistas nuolatiniu Europos stabilumo mechanizmu (ESM).
