EK ketvirtadienį nutarė oficialiai reikalauti, kad Lietuva ir
dar trys valstybės – Bulgarija, Slovakija ir Vengrija – pateiktų
paaiškinimus dėl įstatymų, kuriais reglamentuojamas žemės
įsigijimas.
Komisijos nuomone, valstybių įstatymuose yra nuostatų, kurias
pagal ES teisę galima laikyti laisvo kapitalo judėjimo ir
įsisteigimo laisvės ribojimu. Suvaržymai galimi, bet jie turi būti
tinkamai pagrįsti ir atitikti nediskriminavimo bei proporcingumo
principus. EK nuomone, dėl apribojimų investuotojai iš kitų ES
valstybių narių gali būti diskriminuojami.
„Valstybėms narėms leidžiama nustatyti savo taisykles,
kuriomis siekiama skatinti kaimo plėtrą, išsaugoti žemės ūkio
paskirties žemę ir išvengti spekuliacinio spaudimo žemės kainoms,
bet tai privalu daryti pagal ES teisę“, – rašoma EK pranešime
spaudai.
Oficialus EK pranešimas – pirmasis pažeidimo nagrinėjimo
procedūros etapas. Valstybės turi per du mėnesius pateikti
Komisijai atsakymą – jeigu jis netenkintų, EK įpareigotų per du
mėnesius pateikti informaciją apie priemones, kurių šalis ėmėsi.
Jeigu valstybė narė toliau nesilaikytų ES reikalavimų, Komisija
gali nuspręsti šį klausimą perduoti nagrinėti Europos Teisingumo
Teismui.
Pernai gegužę įsigaliojęs žemės pardavimo saugiklių
įstatymas neleidžia ūkininkams ir susijusiems asmenims įsigyti
daugiau nei 500 hektarų žemės. Daugiau jos gali pirkti tik gyvulių
augintojai, o konkretus kiekis priklauso nuo auginamų gyvulių
skaičiaus.
Šiuo metu norint įsigyti daugiau negu 10 hektarų žemės,
pirkėjas privalo turėti trejų metų žemės ūkio veiklos patirties
arba su žemės ūkiu susijusią specialybę, o ją parduoti jis gali,
tik panaudojus žemę pagal paskirtį penkerius metus. Norint įsigyti
daugiau negu 10 hektarų žemės, reikia gauti Nacionalinės žemės
tarnybos leidimą.
Lietuvos žemės savininkų sąjunga kritikavo įstatymą ir
sakė, kad jį reikia keisti, nes žemės gali įsigyti tik tie, kurie
jau dabar ūkininkauja, o likę žmonės to padaryti negali, tad
negali pradėti užsiimti ir ūkininkavimu.
Investuotojai ir nekilnojamojo turto analitikai teigė, kad
apribojimai sustabdys prekybą žeme, nes norintieji ją parduoti
sunkiai ras pirkėjų – žemę nupirkti pajėgios įmonės jau turi
daugiau nei 500 hektarų, tad daugiau įsigyti negali.
Įstatymas priimtas, baiminantis, kad Lietuvoje žemę supirks
užsienio bendrovės ir tokiu būdu sužlugdys Lietuvos žemės ūkį.