Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) atstovas pareiškė, kad darbo grupė vis dėlto išnagrinės šį klausimą ir pateiks rekomendacijas iki kito eilinio euro zonos finansų ministrų susitikimo.
Priminsime, kad šių metų sausio 25 dieną Graikijoje buvo surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo opozicinė partija – „Radikaliųjų kairiųjų jėgų koalicija“ (SYRIZA). Jos lyderis Alexis Tsipras, tapęs premjeru, tarp kitko, žadėjo rinkėjams siekti, kad užsienio kreditoriai civilizuotai nurašytų „didžiąją dalį šalies skolos nominalinės vertės“.
Šią savaitę paaiškėjo, kad Graikijos premjeras A.Tsipras neseniai buvo perspėjęs Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, jog jo vyriausybė jau artimiausiu metu bus priversta nutraukti užsienio skolų mokėjimus, jeigu negaus iš ES pinigų.
Per susitikimą Briuselyje praeitą savaitę A.Tsiprui nepavyko susitarti dėl skubaus pinigų skyrimo. Vykstant emocingoms deryboms kreditoriai vėl pareikalavo, kad Atėnai pateiktų konkretų veiksmų planą dabartinėje kreditavimo programoje numatytiems rodikliams pasiekti.
Anksčiau Europos Centrinis Bankas (ECB) laikinai sustabdė Graikijos bankų finansavimą. Dėl to šalies finansų institutai pajuto didelį lėšų trūkumą, kadangi neapibrėžtumo sąlygomis indėlininkai masiškai atsiiminėjo pinigus iš savo sąskaitų.
Pinigų įplaukimas baigėsi, kai ECB nuo šių metų vasario 11 dienos nustojo priimti Graikijos vyriausybės obligacijas kaip užstatą už paskolas.
Graikija dabar skolinga kreditorių „didžiajai trijulei“ (Tarptautiniam valiutos fondui, Europos Komisijai ir ECB) 320 mlrd. eurų.
Agentūros „Reuters“ šaltinių vertinimu, negavusi finansinės pagalbos Graikija galės išgyventi maždaug iki balandžio 20 dienos, naudodama trumpalaikį finansavimą iš valdžios institucijų. Parengė Leonas Grybauskas
