Pasak Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus Maskvoje darbuotojo Zbigniewo Ekierto, pagrindinį vaidmenį čia suvaidino rublio devalvacija. Per 2014 metus rublis nuvertėjo euro ir dolerio atžvilgiu beveik dvigubai, ir rusiškos prekės užsieniečiams gerokai atpigo.
Tuo pasinaudojo Lenkijos verslininkai. Jie ėmė dažniau pirkti prekes Rusijos rinkoje, rašo „Niezavysimaja gazeta“. Pavyzdžiui, pasienio rajonuose, kurie ribojasi su Karaliaučiaus kraštu (Kaliningrado sritimi), gyvenantys lenkai linkę kai kuriuos produktus ir elektronikos prekes pirkti šiame Rusijos anklave. O štai ten gyvenantiems rusams, atvirkščiai, nebeapsimoka važiuoti apsipirkti į Lenkiją, teigia laikraštis.
Šis paveikslas – tik dalis radikalių pokyčių, kurie įvyko per praėjusius metus Rusijos užsienio prekyboje. Neseniai šios šalies Federalinė valstybinė statistikos tarnyba („Rosstat“) paskelbė duomenis apie padėtį šioje srityje 2015 metų sausio mėnesį. Metine išraiška eksportas per šį mėnesį sumažėjo daugiau kaip 30 procentų. Šis kritimas palietė beveik visas prekių kategorijas, išskyrus kalio trašas (10 proc. augimas), maisto produktus (15 proc. augimas) ir spalvotuosius metalus (nepakito). Importas sumažėjo daugiau kaip 40 procentų.
„Rosstat“ pažymėjo, kad sumažėjo užsienio prekybos apyvarta su visais pagrindiniais Rusijos partneriais, išskyrus Japoniją (padidėjo 32,9 proc.). Prekybos apyvarta su Baltarusija nukrito 44 proc., su Europos Sąjunga – 40 procentų. Bendroji prekių apyvarta sausį sumažėjo bemaž 34 procentais.
„Sakyti, kad šie skaičiai nemalonūs – reiškia nepasakyti beveik nieko. Jie – absolučiai katastrofiški“, – komentuoja Rusijos užsienio prekyboje susiklosčiusią padėtį amerikiečių žurnalas „Forbes“.
„Tokie skaičiai, žinoma, negali kelti entuziazmo ir optimizmo. Iki šiol keletą pastarųjų metų mūsų prekybos apyvarta visą laiką augo, ir prekybos balanso saldo (skirtumas tarp eksporto ir importo sumos – Red.) visą laiką buvo aukštas. Šiuo metu saldo išlieka teigiamas – bet tik todėl, kad eksportas ir importas mažėja beveik proporcingai“, – paaiškimo Aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius Aleksejus Portanskis.
Su nacionalinės valiutos devalvacija susiję paradoksai vyksta ne tik Rusijoje. Kaip vakar pranešė „Deutsche Welle“, vasarį smarkiai nukritus Ukrainos grivinos kursui Baltarusijos gyventojai pasijuto turtuoliais ir puolė pirkti į karo draskomą šalį maisto produktų ir kitų prekių. Parengė Leonas Grybauskas
