Rusai pasaulį moko, kaip lengvai iššvaistyti milijardus

Ar įmanoma sukišti milijardus eurų ir per penkerius metus nesulaukti jokios grąžos? Žinoma, jei tai daroma Rusijoje.

V.Putino Rusijoje tokie scenarijai nieko nestebina.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
V.Putino Rusijoje tokie scenarijai nieko nestebina.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aleksandras Procenka („Lietuvos rytas“)

Mar 29, 2015, 7:40 PM, atnaujinta Jan 8, 2018, 12:34 AM

Praėjo jau penkeri metai, kai buvo pradėtas vykdyti tuomečio Rusijos prezidento, o dabar premjero Dmitrijaus Medvedevo puoselėtas Skolkovo slėnio projektas.

Elektroninius įrenginius itin mėgstantis D.Medvedevas užsimojo sukurti kompleksą, kuris jeigu ne pranoktų, tai bent jau prilygtų amerikietiškajam Silicio slėniui.

Tačiau išaiškėjo, kad amerikiečius rusai gali pralenkti nebent varžydamiesi pinigų taškymo rungtyje.

Neįtikėtini užmojai

Maskvos pašonėje, tarp valdininkų ir milijardierių sodybų, iškilusiam Skolkovo slėniui finansuoti buvo įsteigtas specialus fondas, o jo globėjų tarybai ėmėsi vadovauti pats D.Medvedevas.

Prieš penkerius metus jis žadėjo, kad jau 2014-aisiais čia vyks G8 susitikimas, o baigęs politinę karjerą jis pats čia pasiliks dėstytojauti.

Vadovauti pačiam fondui buvo siūloma ne vienam rusų milijardieriui, kol galiausiai sutiko Viktoras Vekselbergas. „Forbes“ apskaičiavo, kad turėdamas 14,2 mlrd. JAV dolerių kapitalą šįmet jis užima ketvirtąją vietą Rusijos turtuolių reitinge.

Tačiau pats vadovas savo pinigų į projektą nekišo. Kam, jeigu valstybė ir taip dosni. Skolkovo slėniui iškart buvo skirta 125,2 mlrd. rublių – tuomet tai sudarė per tris milijardus eurų.

Šešių kvadratinių kilometrų teritorijoje buvo numatyta sukurti verslo inkubatorių, technologijų parką, gyvenamuosius kvartalus. Čia turėjo įsikurti 15 tūkstančių nuolatinių darbuotojų, kurie gamintų naujausiomis technologijomis paremtą produkciją ir garsintų Rusijos vardą visame pasaulyje.

Pamiršo kanalizaciją

Buvo pakviesti garsiausi pasaulio architektai. Tačiau ir jie apstulbo nuo rusų užmojų.

„Susidarė įspūdis, kad šie žmonės iš pradžių nusprendė ištaškyti kuo daugiau pinigų, o tik paskui aiškintis, ar šioje vietoje patogu kurti inovacijas ir mokytis“, – prieš keletą metų stebėjosi Olandijos urbanistas Evertas Verhagenas.

Pirmiausia čia iškilo hiperkubu pavadintas statinys, kuris buvo reklamuojamas kaip naujausias pasaulio miestų plėtros pavyzdys.

Tik iš pradžių jame pamiršo įrengti kanalizaciją, todėl kurį laiką čia turėdavo važinėti asenizatorių (kitaip tariant, šūdvežių) automobiliai.

Dar prasčiau nutiko su 5,5 kilometro kelio ruožu, kainavusiu 6 milijardus rublių. Nutiesti jį nutiesė, bet po devynių mėnesių kelias ėmė ir subyrėjo.

Tačiau pinigų netrūko. Pasistengė ir Dūma, numačiusi Skolkovo slėniui aibę lengvatų – nuo supaprastintų statybos leidimų iki nuolaidų kone visiems mokesčiams. O ką ir kalbėti apie finansavimą: kiek būdavo prašoma lėšų, tiek ir skiriama.

Tyčiojosi net deputatas

Skolkovo fondą, kuriame dirba 104 žmonės, greitai imta vadinti auksiniu šimtuku. Mat jų atlyginimų vidurkis 10 sykių pranoko vidutinę Rusijos algą: kas mėnesį – po 276 tūkst. rublių (tuomet tai buvo 7 tūkst. eurų).

Kurti kokias nors laboratorijas Skolkovo slėnyje nelabai kam ir rūpėjo, ką ir kalbėti apie gamybą. Užtat projekto dalyvių skaičius netruko išaugti iki 750.

Vienas iš jų buvo Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas, iš Skolkovo fondo už paskaitų kursą gavęs 750 tūkst. JAV dolerių.

„Aš mielai siunčiu ten visus savo projektus, nes galima naudotis lengvatomis, o dar ir finansavimą skiria. Kodėl gi ne? Važinėju po šalį ir kartoju – Skolkovas, Skolkovas.

Ar investuočiau ten? To betrūko! Žmonės, kurie ten sėdi, nė velnio nenutuokia apie inovacijas ir neatsako už pinigus, kuriuos žarsto“, – neslėpė I.Ponomariovas.

Pinigais buvo taškomasi taip, kad nubyrėjo net amerikiečiams. Masačusetso technologijos universitetui fondas sumokėjo 300 mln. dolerių: pusę kaip paramą, pusę – už tai, kad padėtų sukurti Skolkovo mokslo ir technologijų institutą.

Dabar pripažįstama, kad už tokią sumą vertėjo pasamdyti pusę to paties Masačusetso universiteto profesorių – naudos būtų buvę tikrai daugiau.

Rezultatas – šnipštas

Tad ką pavyko Skolkove nuveikti per penkerius metus? Pastatai, žinoma, iškilo, tačiau juk svarbiausias tikslas – kurti ir gaminti naujas technologijas.

Jų – nė padujų. Nesukurta visiškai nieko. Nors finansavimas skirtas dešimtims projektų, kurie turėjo sudrebinti ne tik Rusiją, bet ir pasaulį.

Ne veltui jau 2013 metais auditoriai pradėjo klibinti Skolkovo fondą. Jų išvada buvo negailestinga: „Jei jau veikiantiems 14 mokslo centrų būtų buvusi padalyta Skolkovui skirta suma, Rusija dabar išgyventų neregėtą inovacijų proveržį.“

Proveržio nematyti niekur, net ir teisėsaugininkų kabinetuose. Jie pradėjo kelias bylas dėl lėšų švaistymo, tačiau viskas baigėsi tuo, kad buvo simboliškai nubausti du Skolkovo fondo viceprezidentai, o V.Vekselbergas iš to paties fondo sąskaitos atlygino žalą – gana juokingus 64 mln. rublių.

Dabar Skolkovui, atrodo, atėjo liūdnesnis metas. Krizės purtomos Rusijos valdžia net ir šiam projektui mažina finansavimą, nors jį toliau globoja premjeras D.Medvedevas.

Šįmet fondas pateikė paraišką iš valstybės gauti 21 mlrd. rublių (340 mln. eurų), tačiau sulaukė antausio – liepta apetitą susimažinti bent 40 proc.

O kai pinigų upės senka, apie kokias dar technologijas galima mąstyti?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.