Panemunėje (Pagėgių savivaldybė) dažniausiai pasitaikantys skelbimai – ne apie perkamą mišką ar parduodamus viščiukus, kaip įprasta nedideliame mieste ar kaime.
„Parduodu arba išnuomoju patalpas“, – taip verslininkai mėgina suvilioti nekilnojamojo turto pirkėjus.
Tačiau veltui. Panemunėje duris užvėrė duonos ir konditerijos gaminių įmonės „Molupis“ firminė parduotuvė. Nebėra baldų, drabužių parduotuvių, baro.
Sudegė maisto produktų parduotuvė, kurią vietiniai vadina politiko Komskio krautuve, ir niekas naujos jau kelis mėnesius nė nebando atidaryti.
Kuriozas: miestas Panemunė liko be maisto prekių parduotuvės. Mėgino atvažiuoti automobilinė parduotuvė, bet verslininkai numojo ranka. Anot jų, Panemunė – miręs reikalas.
Visa tai dėl kitoje Nemuno pusėje sugriežtintos tvarkos. Anksčiau Panemunės žmonės bent kelis kartus per dieną nuvažiuodavo į Sovetską, kad įsipiltų pigesnių degalų ir atvežę į Lietuvą juos parduotų. Bet jie šio uždarbio neteko.
Kaltę suvertė politikams
Sovetskas ranka pasiekiamas, bet iki jo iš Panemunės – mažiausiai 40 valandų kelio automobiliu. Tiek dabar reikia laukti, kad rusai įsileistų lietuvius. O kartais – ir dvi paras.
Anksčiau Panemunės gyventojams užtekdavo penkių valandų įvažiuoti į Sovetską, apsipirkti ir grįžti namo.
Kazimiero namas – prie pat Karalienės Luizos tilto ir Panemunės kelio posto. Šeimininkas tvirtino, kad pagrindinė miesto gatvė ištuštėjo po Naujųjų metų. O anksčiau joje rikiuodavosi automobiliai ir dieną, ir naktį, virė gyvenimas ir darbo, ir poilsio dienomis.
„Kas gi dabar važiuos, jei laukti reikia net ne po kelias valandas, o paras?“ – klausė Panemunės senbuvis, minėdamas itin griežtą lietuviškų automobilių patikrą. Tad pigesnių rusiškų degalų upė išdžiūvo.
Panemunės gyventojai neteko uždarbio, todėl linkę ieškoti kaltininkų.
„Primalė velnių visokių“, – piktai mostelėjo ranka Kazimiero kaimynas Romualdas, kuris kaltino Lietuvos politikus.
„Štai tas namas tuščias, išvažiavo į Angliją ir nebegrįš. Tie kaimynai taip pat Anglijoje uždarbiauja. Ir aš pats tuoj į Švediją išvažiuosiu ūkininkui ekologiniame ūkyje nugaros lenkti. Blogai, kai savame krašte nebegali pragyventi“, – dūsavo Panemunėje gyvenantis Petras, kuris netrukus pakels sparnus.
Gauna bedarbių pašalpas
Pagėgių seniūno Dainiaus Maciukevičiaus skaičiavimu, anksčiau tarp Panemunės ir Sovetsko nuolat kursuodavo apie šimtą lietuvių. Metę šį verslą, dabar visi šie Panemunės gyventojai gyvena iš bedarbių pašalpų.
Kiek iš Panemunės žmonių išvyko uždarbiauti į užsienį po to, kai Rusija sugriežtino patikrą?
Vien 2014 metais 150 Pagėgių seniūnijos gyventojų deklaravo, kad išvyksta svetur.
Kiek tokių yra šiemet – sunku pasakyti. Aišku tik viena – Panemunėje nebėra nė 300 gyventojų ir netrukus vėl prasidės svarstymai, ar verta šią vietovę vadinti miestu.
Tokių svarstymų jau buvo prieš trejus metus. Tada vyko susirinkimai, gyventojų apklausa. Ketvirtadalis Panemunės gyventojų pritarė, kad Panemunė būtų pavadinta kaimu. Tačiau permainoms valdžia tada nesiryžo, o dabar aišku, kad jos neišvengiamos.
Dabar uždarbis – menkas
Tiesa, Panemunėje pasieniečiams cigarečių kontrabandininkai retkarčiais vis dar įkliūva. Tik jie net nemėgina įkelti kojos į Lietuvą – meta krovinį nuo Karalienės Luizos tilto, kur patiltėje laukia lietuviai. Taip pastarąjį kartą nutiko sausį.
Paaiškėjo, kad metikas – Rusijos pilietis. Nuo tilto numestame lagamine buvo 400 pakelių cigarečių „Denim Blue American Blend“ ir 100 pakelių cigarečių „Golden Gate Blue“ be banderolių.
„Iš nevilties visa tai“, – taip poetiškai svaidytojų veiksmus apibūdino Vilkyškiuose gyvenantis Robertas. Jis Panemunėje – dažnas svečias.
Roberto nuomone, lietuviai pernelyg įsibaiminę rusų pareigūnų: „Jie – tikrai ne žvėrys, sukalbami. Jiems tik duok parūkyti ir gali nešti daugiau nei po du pakelius cigarečių.“
Šiuo metu iš Rusijos į Lietuvą leidžiama gabenti po du pakelius cigarečių ir tai tik penkis kartus per mėnesį. Anot Roberto, rusų muitininkui numetęs bent porą pakelių cigarečių, rūkalų gali prisikišti ir atsinešti gerokai daugiau. Tik mokėk paslėpti.
Bet vis tiek tai menkas uždarbis. Pakelis cigarečių Sovetske kainuoja 0,91–1,06 euro. Panemunėje jį galima parduoti maždaug už pusantro euro.
„Anksčiau tai būdavo uždarbis, kai kuprinėje „šnapsą“ iš ten nešdavau. Per vieną tokį pasivaikščiojimą beveik šimtą eurų uždirbdavau“, – gyrėsi Robertas.
Vietoj lietuvių – čigonai
Karalienės Luizos tiltas beveik tuščias. Į Rusiją nulinguoja vos vienas kitas pėsčiasis. Kodėl jų drabužiai tokie ryškiaspalviai?
„Tik čigonai dabar marširuoja, – paaiškino Kazimieras. Tai – Sovetske gyvenantys šios tautybės asmenys. Jie tiltu atkeliauja į Lietuvą, bet į Panemunę net neįžengia. Tiesiu taikymu – į neapmokestinamų prekių parduotuvę, vadinamąją „duty free“, išvykstantiems iš Lietuvos.
Anot Kazimiero, niekas nežino, kiek ir ko iš tos neapmokestinamų prekių parduotuvės po sijonais prisikiša čigonės. Taip ir suka jos ratus – Sovetskas–“duty free“.
Sunku patikėti, bet vietiniai žino, kad toje stebuklingoje parduotuvėje pakelis cigarečių kainuoja 0,43 euro. Todėl jas apsimoka net Rusijoje parduoti. Tai ir daro čigonai, užėmę cigarečių nešikų lietuvių vietą.
Nors landų į Rusiją lietuviams lieka vis mažiau, kai kurie Panemunės gyventojai vis dėlto jų randa.
Po du pakelius į Lietuvą leidžiama įnešti tik pasienio zonos gyventojams. Kitiems, gyvenantiems toliau, galima įnešti bloką cigarečių. Tad Panemunės žmonės tampa Šakių ar Prienų rajonų gyventojais – tiek deklaruoja gyvenamąją vietą.
Prie gintaro nagų nekiša
Ne paslaptis, kad įgudę degalų ir cigarečių gabentojai anksčiau mėgindavo įvežti daugiau prekių, nei leidžiama.
Tad mirgėdavo pranešimų apie Panemunės kelio poste muitininkų konfiskuotus tūkstančius cigarečių pakelių su rusiško pavyzdžio banderolėmis.
Dabar per Panemunės kelio postą mėginama įvežti ir kontrabandinę gintaro žaliavą. Ir tokia nelegalia veikla užsiima ne Panemunės gyventojai, o Rusijos piliečiai.
Štai neseniai lengvojo automobilio konstrukcijoje Lietuvos muitininkai aptiko 84 kilogramus gintaro žaliavos, kurios vertė – 10 300 eurų.
Į Lietuvą per Panemunę gintaras vežamas neapdorotas iš Jantarno miestelio, esančio vakarinėje Kaliningrado srities dalyje, kur yra didžiausia gintaro kasykla.
Čia slūgso didžiausi iki šiol atrasti gintaro telkiniai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Rusijoje gintaras prilygintas strateginei žaliavai ir atsakomybė už jo neteisėtą gabenimą kur kas griežtesnė nei Lietuvoje, tačiau tai negąsdina kriminalinio gintaro kasybos ir gabenimo verslo. Tačiau kalbinti Panemunės žmonės tikino, kad niekas iš jų neketina kišti nagų prie šios juodos veiklos.
Kaip ir narkotikų gabenimo. „Vienas pamėgino – trylika metų pastogę Rusijoje susirado“, – juokavo Romualdas, galvoje turėdamas bausmės dydį už rusų pasieniečių surastus kvaišalus.
Prekės brango ir Rusijoje
Panemunėje gyvenimas apmiręs. Muitinės departamento duomenimis, per Panemunės kelio postą 2014 metų sausio ir vasario mėnesiais pervažiavo 34 233 automobiliai, per tą patį laikotarpį šiemet – tik 14 324.
Tiesa, kad sumažėjo transporto priemonių srautas, įtakos turėjo ir Karalienės Luizos tilto techninė būklė.
Nuo praėjusių metų gegužės per šį tiltą iš Rusijos pusės ribojamas krovininių automobilių priemonių, kurių bendrasis svoris didesnis nei 15 tonų, eismas.
Muitinės deprtamento atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė tvirtino, kad, lyginant 2014 ir 2015 metų pradžią, nustatytų pažeidimų skaičius Panemunėje liko beveik nepakitęs.
Bet ar tam įtakos neturėjo čigonų, kuriuos lietuviai praminė „sovetskiniais“, veikla? Juk būtent šiemet daugiau sulaikyta smulkiąja kontrabanda gabentų cigarečių.
Lyginant šiuos ir praėjusius metus, išaugo ir muitininkų sulaikytų prekių vertė. Tam įtakos galėjo turėti tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje pabrangęs alkoholis, cigaretės, kitos prekės.
Tarkime, pernai sausio ir vasario mėnesiais sulaikytų alkoholinių gėrimų vertė – 52 eurai, šiemet – 84 eurai, cigarečių – atitinkamai 2579 ir 11 107 eurai, vaistų – 410 ir 453 eurai, kitų prekių – 6795 ir 11 012 eurų.
Tiltas vilčių nesuteikia
Panemunėje darbo nė su žiburiu nerasi.
Jo atsiras nebent 2016 metais, kai bus baigtas naujas tiltas per Nemuną. Jis Panemunę sujungs su Dubkų kaimu, esnčiu Rusijos pusėje.
Tiltui saugoti Pagėgių rinktinei prireiks daugiau nei pusšimčio pasieniečių.
„Ar nors vienas iš Panemunės tiks tokiai tarnybai?“ – klausė Kazimieras.
Turbūt į jo klausimą atsakyti teigiamai neišeis.
Mat Pagėgių rinktinei reikia iki 35 metų asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. O kur tokių Panemunėje rasti?