Valstybės skola po apsidraudimo nuo valiutų kursų svyravimo
(t.y. skolos rodiklis, kurį Europos Komisija naudoja lygindama visų
Europos Sąjungos šalių skolą ir vertindama atitikimą Mastrichto
skolos kriterijui) 2014 metų pabaigoje faktiškai buvo 2 mlrd. 230,3
mln. litų mažesnė ir sudarė 51 mlrd. 541,1 mln. litų (į šią sumą
įskaičiuoti ir 3,45 mlrd. litų, kurie buvo iš anksto pasiskolinti
euroobligacijų emisijai 2015 m. sausį išpirkti), arba 41,1 proc.
BVP.
2014 m. pabaigoje konsoliduota centrinės valdžios skola sudarė
50 mlrd. 148,4 mln. litų, konsoliduota vietos valdžios skola – 2
mlrd. 288,1 mln. litų ir konsoliduota socialinės apsaugos fondų
skola – 1 mlrd. 335 mln. litų.
2014 m. pabaigoje vidaus skola sudarė 14 mlrd. 194,3 mln. litų,
arba 26,4 proc. visos valstybės skolos. Užsienio skola sudarė 39
mlrd. 577,1 mln. litų, arba 73,6 proc. visos valstybės skolos.
95,5 proc. visos valstybės skolos (51 mlrd. 345,6 mln. litų)
sudarė ilgalaikė skola, 4,5 proc. (2 mlrd. 425,8 mln. litų) –
trumpalaikė skola.
Didžiąją valstybės skolos dalį sudarė neišpirkti vertybiniai
popieriai – 43 mlrd. 133 mln. litų, tuo tarpu paskolos siekė 9
mlrd. 595,4 mln. litų, taupymo lakštai sudarė 1 mlrd. 043 mln. litų.
Praėjusiais metais kredito reitingų agentūros „Fitch“ ir
„Standard &Poor's“ pagerino Lietuvos kredito reitingus, o „Moody's“
pagerino kredito reitingo perspektyvą.
2014 m. spalio 22 d. Lietuva tarptautinės finansų rinkose
išleido dvylikos metų trukmės 1 mlrd. eurų euroobligacijų emisija,
kuri buvo ne tik pigiausia (2,125 proc. metinių palūkanų), bet ir
ilgiausia pagal trukmę bei didžiausia vienu kartu euro rinkoje
išleista emisija per visą šalies skolinimosi istoriją. Šios
emisijos lėšomis 2015 metų sausį buvo išpirkta tris kartus
brangesnė (buvo mokamos 6,750 proc. metinės palūkanos) 2009 m.
spalio 15 d. išleista 1,5 mlrd. JAV dolerių euroobligacijų emisija.