Valstybės skola po apsidraudimo nuo valiutų kursų svyravimo (t.y. skolos rodiklis, kurį Europos Komisija naudoja lygindama visų Europos Sąjungos šalių skolą ir vertindama atitikimą Mastrichto skolos kriterijui) 2014 metų pabaigoje faktiškai buvo 2 mlrd. 230,3 mln. litų mažesnė ir sudarė 51 mlrd. 541,1 mln. litų (į šią sumą įskaičiuoti ir 3,45 mlrd. litų, kurie buvo iš anksto pasiskolinti euroobligacijų emisijai 2015 m. sausį išpirkti), arba 41,1 proc. BVP.
2014 m. pabaigoje konsoliduota centrinės valdžios skola sudarė 50 mlrd. 148,4 mln. litų, konsoliduota vietos valdžios skola – 2 mlrd. 288,1 mln. litų ir konsoliduota socialinės apsaugos fondų skola – 1 mlrd. 335 mln. litų.
2014 m. pabaigoje vidaus skola sudarė 14 mlrd. 194,3 mln. litų, arba 26,4 proc. visos valstybės skolos. Užsienio skola sudarė 39 mlrd. 577,1 mln. litų, arba 73,6 proc. visos valstybės skolos.
95,5 proc. visos valstybės skolos (51 mlrd. 345,6 mln. litų) sudarė ilgalaikė skola, 4,5 proc. (2 mlrd. 425,8 mln. litų) – trumpalaikė skola.
Didžiąją valstybės skolos dalį sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai – 43 mlrd. 133 mln. litų, tuo tarpu paskolos siekė 9 mlrd. 595,4 mln. litų, taupymo lakštai sudarė 1 mlrd. 043 mln. litų.
Praėjusiais metais kredito reitingų agentūros „Fitch“ ir „Standard &Poor's“ pagerino Lietuvos kredito reitingus, o „Moody's“ pagerino kredito reitingo perspektyvą.
2014 m. spalio 22 d. Lietuva tarptautinės finansų rinkose išleido dvylikos metų trukmės 1 mlrd. eurų euroobligacijų emisija, kuri buvo ne tik pigiausia (2,125 proc. metinių palūkanų), bet ir ilgiausia pagal trukmę bei didžiausia vienu kartu euro rinkoje išleista emisija per visą šalies skolinimosi istoriją. Šios emisijos lėšomis 2015 metų sausį buvo išpirkta tris kartus brangesnė (buvo mokamos 6,750 proc. metinės palūkanos) 2009 m. spalio 15 d. išleista 1,5 mlrd. JAV dolerių euroobligacijų emisija.
