Pasak bendrovės Lietuvoje direktoriaus Tado Pačiukevičiaus, kurjerių tarnybos Baltijos regione tampa vis populiaresnės.
„Pastarieji keli metai mums buvo sėkmingi dėl įvairių priežasčių. Pirma, mūsų bendrovė investavo daugiau nei kelis šimtus tūkstančių eurų į kokybės gerinimą – į kurjerių bei visų administracijos darbuotojų mokymus, naujų aptarnavimo sistemų diegimą“, – sakė T. Pačiukevičius.
Ateitis technologijose
2014 metais bendrovė „Venipak“ pradėjo diegti sistemą, kurios tikslas – optimizuoti siuntų pristatymą. Per ateinančius kelerius metus bendrovė siekia visose trijose Baltijos šalyse pilnai pradėti naudoti sukurtą technologiją, leidžiančią siuntos gavėjui tiksliai žinoti, kada siunta pasieks jo namus.
„Vidutiniškai greitųjų siuntų tarnybos pristatyti siuntą vėluoja kelias valandas negu yra nurodoma pranešime. Sieksime šį laiką sutrumpinti iki valandos, o vėliau – iki dar mažesnio laiko tarpo. Norime taupyti ir savo, ir savo klientų laiką, todėl į naujos sistemos diegimą investavome šimtus tūkstančių eurų“, – kalbėjo T. Pačiukevičius.
Naujoji sistema šiuo metu testuojame Lietuvoje ir per pirmus kelis naudojimo mėnesius jau skaičiuojami geri rezultatai.
„Mūsų sistema pati automatiškai sugeneruos vairuotojui greičiausius kelius ir siuntų pristatymo taškus. 2014 metais atlikome daug tyrimų didžiuosiuose Baltijos šalių miestuose, norėjome žinoti, kaip sostinėse susidaro spūstys, kaip galima jų išvengti. Susisteminę duomenis pradėjome jais naudotis ir matome tikrai gerėjančius rezultatus“, – sakė bendrovės Lietuvoje vadovas.
E-prekyba ir toliau plėsis
„Venipak“ vadovas prognozuoja, kad kaip ir pastaruosius kelerius metus, taip ir 2015 metais toliau sparčiai plėtosis e-prekyba.
„Per paskutinius penkerius metus visose trijose Baltijos šalyse įvyko tikra e-prekybos revoliucija. Žmonės vis labiau įpranta pirkti internete, tačiau vis dar dvigubai atsiliekame nuo ES vidurkio. Todėl priešakyje – visos galimybės plėstis, e-prekyba Lietuvoje ir toliau plėtosis, o kartu augins siuntų kiekius“, – vertino T. Pačiukevičius.
Bendrovės vadovas pastebi, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, internete daugiausia prekiaujama buitine technika.
„Tradiciškai mūsų paslaugomis naudojasi e-parduotuvės, prekiaujančios buitine technika, kurioms reikalingas ne tik greitas, bet ir patikimas produktų pristatymas klientui. Čia labai svarbus produkto apsaugojimas nuo smūgių bei išorinių grėsmių“, – sakė T. Pačiukevičius.
Rusijos sankcijos nepalietė
Paklaustas, kaip Rusijos įvestos sankcijos atsiliepė verslui, T. Pačiukevičius sakė, kad tiesioginio poveikio greitųjų siuntų tarnybos nepajautė, tačiau jaučiamas didesnis aktyvumas Baltijos šalių prekyboje.
„Dirbame visose trijose Baltijos šalyse, todėl jaučiame padidėjusį siuntų kiekį tarp trijų Baltijos šalių bei didesnius siuntų kiekius į kitas ES šalis. Užsidarius rinkoms rytuose verslas persiorientavo bei daugelis greit rado naujus pirkėjus čia pat – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, – vardino T. Pačiukevičius.
Naujausiais duomenimis, Lietuva prekių į Latviją eksportavo už daugiau kaip 2,2 mlrd. eurų, ir tai yra antra eksporto rinka po Rusijos (Lietuva į Rusija eksportuoja prekių už daugiau kaip 3,5 mlrd. eurų).
