Ko gero, gerėjantys Rusijos ekonomikos rodikliai Vakarų šalių vyriausybes įtikins, kad ekonominės sankcijos neturi kokio nors didesnio poveikio ir kad prezidento Vladimiro Putino režimui ir jo vadovaujamai šaliai visiškas krachas negresia.
Didina aukso atsargas
Nuo 2014 metų liepos vidurio Rusija prarado šiek tiek daugiau kaip ketvirtadalį užsienio valiutos atsargų.
Jos ypač sumažėjo pernai gruodį, kai Rusijos centrinis bankas desperatiškai bandė rasti būdą sustabdyti rublio kurso kritimą dolerio atžvilgiu. Nuo 2015 metų sausio užsienio valiutos atsargų mažėjimo sparta sulėtėjo, o tai byloja greičiau apie valiutos atsargų struktūrą, o ne apie apie chronišką jų mažėjimą.
2014 metų sausį Rusija turėjo JAV iždo vertybinių popierių, įvertintų 131,8 milijardo dolerių. Kadangi santykiai su Jungtinėmis Valstijomis po Ukrainos revoliucijos ir Krymo aneksijos pašlijo, Rusija pradėjo mažinti savo atsargas doleriais ir didinti aukso ir Europos bendros valiutos atsargas.
2014 metais Rusijos aukso ir užsienio valiutos atsargos sumažėjo 23,9 proc., o JAV skolos vertybinių popierių – 37,6 proc. – iki 82,2 mlrd. dolerių. Šiandien Rusija turi mažiau JAV iždo vertybinių popierių negu Airija, Turkija ar Singapūras.
Bendra užsienio valiutos atsargų apimtis išreiškiama doleriais, todėl eurų atsargos šiek tiek nukentėjo dėl nepaprastai sparčiai euro atžvilgiu stiprėjančio dolerio.
Rublis stiprėja
Centriniam bankui nebereikėjo gelbėti rublio parduodant užsienio valiutą: šiais metais Rusijos rublis pamažu stiprėjo – iš dalies dėl to, kad pabrango nafta, iš dalies dėl to, kad Rusija, kurioje palūkanų norma buvo sumažinta nuo 17 proc. metų pradžioje iki 14 proc., tapo gana patraukli, nors ir pavojinga vieta prekybos operacijoms vykdyti, pasinaudojant palūkanų normų skirtumais (angl. carry trade).
Vien pažvelgus į rublio kurso ir „Brent“ rūšies naftos kainos santykį akivaizdžiai matyti, kad dabar Rusijos valiuta stiprėja sparčiau, negu kyla šios rūšies naftos kaina, o tai parodo, kad ši strategija, kuria vadovaudamiesi spekuliantai skolinasi doleriais, o skolina rubliais, skatina rublio kurso kilimą.
Per savaitę, nuo kovo 16 iki 20 dienos, euras pakilo šiek tiek daugiau kaip 3 proc. JAV dolerio atžvilgiu, ir dėl šios priežasties Rusijos užsienio valiutos atsargos padidėjo 1,2 mlrd. dolerių.
Analitikai nesutaria
Daugelis Rusijos ekonomikai nepalankių prognozių, tarp jų prognozė, kurią prieš mėnesį paskelbė Andersas Aslundas iš Petersono tarptautinės ekonomikos instituto, buvo grindžiamos prielaida, kad šalyje sparčiai mažės užsienio valiutos atsargos.
„Rusijos užsienio valiutos atsargos artėja prie kritinio lygio, – rašė A.Aslundas. – Šiuo metu Rusija praranda daugiau kaip 10 milijardų dolerių per mėnesį, o tai reiškia, kad tikroji užsienio valiutos atsargų krizė prasidės trečiajame ketvirtyje“. Tačiau to neįvyks, jeigu tik naftos kainos vėl nepradės smarkiai kristi.
Analitikai kol kas nepriėjo prie vienos nuomonės dėl būsimų naftos kainų: įvairiais vertinimais, „Brent“ rūšies nafta 2015 metų ketvirtąjį ketvirtį gali kainuoti nuo 50 iki 90 dolerių už barelį. O „Bloomberg“ prognozuoja, kad jos kaina sieks 68,95 dolerio už barelį. Tai daugiau, negu ji kainuoja šiuo metu (57,5 dolerio). Rusijos ekonomikos ministerija taip pat pasiūlė padidinti oficialiąją prognozę per 50 dolerių už barelį, tačiau vyriausybė kol kas šį pasiūlymą atmetė.
Pagal dabartinę oficialiąją prognozę Rusijos ekonomika susitrauks 3 procentais. Jeigu naftos kaina peržengs biudžete numatytą ribą, tai ekonomikos nuosmukis, kuris neišvengiamas dėl struktūrinio pobūdžio priežasčių ir dėl pernelyg didelių palūkanų normų (išlikusių nuo pernai, kai Centrinis bankas mėgino gelbėti rublį), taps dar mažiau pastebimas.
Ekonomistai, kuriuos apklausė leidinys „Bloomberg“, mano, kad vidutiniškai Rusijos ekonomika susitrauks 4 procentais, o „Goldman Sachs“ sako, kad – 2,7 proc., kaip tvirtina ir kai kurie liberalių pažiūrų Rusijos ekonomistai.
Žinoma, to negalima pavadinti puikiais ekonominiais rodikliais. Tokiai tokiai didžiulei šaliai kaip Rusija svarbiausių ekonominių rodiklių priklausomybė nuo pilietinių neramumų Jemene ir skalūnų naftos gavyba užsiimančių JAV kompanijų skolos problemų, turinčių nemažos įtakos naftos kainai, gali sukelti galybę nemalonumų. Artimiausioje ateityje Rusija nepajėgs tapti nepriklausoma nuo naftos, tačiau kol kas pagrindinė jos rinka šiek tiek stabilizavosi.
Kokį vaidmenį suvaidino Vakarų sankcijos? Beveik jokio. Mes lengvai galime išstudijuoti, kaip Rusijos ekonominiai rodikliai reaguoja į naftos kainų svyravimus ir pokyčius valiutų rinkose, tuo tarpu to negalima pasakyti apie finansavimo ir prekybos apribojimus.
Vakarų sankcijos sukėlė tam tikrų nepatogumų daliai Rusijos kompanijų, tačiau „Sberbank“ – svarbiausias valstybės institutas, netekęs galimybės gauti finansavimo iš užsienio, 2014 metais pranešė apie gana didelį 7,7 milijardų dolerių pelną. Tai, žinoma, mažiau negu pernai, tačiau kalbėti apie kokią nors tragediją netenka.
Rusija – grėsmė kaimynams
Reikia pripažinti Rusijos ekonominių struktūrų vadovų, ypač Centrinio banko ir Finansų ministerijos, nuopelnus: gana sudėtingoje situacijoje jiems pavyko išvengti šiurkščių klaidų ir išlaikyti Rusijos ekonomiką atvirą. V.Putinas turi daugybę patarėjų, kurie būtų linkę elgtis kitaip – ginti „Rusijos tvirtovės“ idėją, tačiau, nepaisant instinktų, maitinančių vadinamąjį prezidento apgulties mentalitetą (įsitikinimą, kad visi nusiteikę priešiškai jo atžvilgiu ir reikia saugotis. – Red.), jis protingai paskyrė į svarbiausius ekonominius postus tinkamus žmones.
Nepaisant sovietinės atributikos atgaivinimo – neseniai viename iš susirinkimų Putinas demonstratyviai kreipėsi į Federalinės saugumo tarnybos operatyvinius darbuotojus žodžiu „tovarišči“ („draugai“ – bolševikų kreipinys į partiečius ir piliečius, pakeitęs kreipinį „ponai“. – Red.), Rusija išlieka didelė rinkos ekonomika, kurios negalima sugriauti keliais kukliais apribojimais.
Dėl to Rusija yra rimta grėsmė jos silpniems kaimynams, tokiems kaip Ukraina, ir drauge nepakankamai įvertintas galimybių lobynas. Ne veltui CFA institutas (didžiausia ir žymiausia pasaulyje pelno nesiekianti profesinė asociacija, vienijanti daugiau kaip 100 000 narių ir CFA kandidatų 107 šalyse. – Red.), tarptautinė profesionalų asociacija investavimo srityje, kuri šiais metais vertino investuotojų nuotaikas, pavadino Rusiją viena pirmaujančių rinkų pagal investicinį patrauklumą kartu su JAV, Kinija ir Indija.
Parengė Leonas Grybauskas