Statistikos departamento duomenimis, pernai eksportas į Rusiją sudarė 20,8 proc. viso eksporto. Lietuvos, kaip ir kitų Rytų Europos šalių, vežėjai Rusijos rinkoje buvo vieni aktyviausių. Tiesa, į Rusiją mūsų šalies vežėjai gabeno ne tik maisto produktus, kuriems dabar galioja sankcijos, bet ir alkoholinius gėrimus. Pastarųjų importas nėra uždraustas, tad čia Lietuvos transporto bendrovės dirba ir toliau. Tačiau kitiems vežėjams įtempta politinė situacija ir jos padiktuotos sankcijos tapo iššūkiu.
„Mes įvykių Rusijoje įtaką pajutome tiek, kiek ją pajuto mūsų klientai, – teigė vilkikų remonto, naujų ir naudotų sunkiųjų automobilių bei jų dalių prekybos bendrovės „Skuba“ prezidento padėjėjas Kęstutis Valašimas. – Labai gerai matyti, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos vežėjai tų įvykių yra paveikti.“
„Skubos“ atstovo teigimu, tokius pokyčius rodo ir įmonės apyvartos skaičiai: vilkikų remonto bei prekybos detalėmis apimtys Baltijos šalyse pastaraisiais metais sumenko 10-15 procentų. Tiesa, Estijoje užfiksuotas smuktelėjimas dar menkesnis – siekia apie 5 procentus. „Labiau paveiktos tapo tos bendrovės, kurių sunkvežimių parkai yra senesni. Sukti į Vakarų Europos rinkas jiems neleidžia ekologiniai reikalavimai. Vežėjai, kurių vilkikai yra naujesni, turi galimybę pakeisti savo maršrutus ir didžiąja dalimi ta galimybe pasinaudojo“, – teigė K.Valašimas.
SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis taip pat sako, kad šiandien Lietuvos transporto ir logistikos sektorius yra kur kas stipresnis ir stabilesnis nei ankstesniais metais, kai Rusija taikydavo importo apribojimus.
„Gal kiek sunkiau mažesnėms bendrovėms, tačiau didžiosios bendrovės turi sukaupusios didesnius likvidumo rezervus, įsiskolinimo mastas yra sumažėjęs, o naujas investicijas įmonės vertina labai nuodugniai. Be to, logistikos bendrovės jau ne vieneri metai dirba ties veiklos diversifikacija ne tik geografiniu, bet ir klientų, vežamų prekių atžvilgiu“, – pabrėžė A.Čičelis.
SEB banko prezidento pavaduotojas taip pat pastebi, kad daugiausia savo vilkikus mūsų įmonės suka į Vakarų Europos šalis: taip ir patogiau, nes rinkos arti, geriau pažįstamos, kyla mažesnė veiklos rizika. „Kita vertus, čia mažesnė pelno marža, didelė konkurencija, be to, kasmet keliama vis daugiau įvairių veiklos reguliavimų. Pavyzdžiui, Vokietijoje jau įvestas privalomas minimalus valandinis darbo užmokestis vairuotojams, Belgijoje vairuotojai turi miegoti tik viešbučiuose. Todėl įmonės dairosi ir į tolimesnius kraštus“, – teigė A.Čičelis. Tiesa, žengti į visiškai naują rinką užtrunka kur kas ilgiau, tad šio darbo vaisius įmonės skaičiuos kiek vėliau.
Apie skirtingose rinkose kylančius skiringus iššūkius kalba ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Krovininio transporto tarybos narys Mečislavas Atroškevičius. Pasak jo, sugriežtinta lietuviškų sunkvežimių patikra Rusijoje nebetaikoma nuo šių metų pradžios ir tai yra šioks toks palengvinimas. „Kartu girdime, jog Rusija planuoja visiškai atstatyti TIR sistemos veikimą šalyje, todėl tai teikia vilčių, kad galėsime dirbti su mažesnėmis kliūtimis. Tačiau išlieka nežinomybė dėl leidimų kvotų, kurias pavyks gauti iš šios šalies, bei kitų aplinkybių.
Nepaisant šių nežinomųjų, dalis vežėjų jau rado alternatyvių maršrutų ir darbuojasi centrinės Azijos ar Europos rinkose“, – pastebi M. Atroškevičius. Tačiau, jo teigimu, problemų netrūksta ir Vakarų Europoje, kur Vokietija, Prancūzija ir Belgija siekia apriboti Rytų Europos vežėjų konkurencines galimybes įvairiomis administracinėmis priemonėmis. „Nors protestuojama ir mums padeda europarlamentarai, mūšis dėl galimybės laisvai dirbti šiose rinkose dar nėra laimėtas“, – teigė M.Atroškevičius.
Naujų krypčių ir naujų galimybių intensyviai ieškantys transporto bei logistikos verslo atstovai šiuo metu kiek pristabdė investicijas. Bendrovės „Skuba“ prezidento patarėjas K.Valašimas sako, kad tai akivaizdu pažvelgus į pastaraisiais metais šalyje įregistruotų naujų vilkikų statistiką. 2012 m. naujų vilkikų, naudojamų tarptautiniams pervežimams, Lietuvoje buvo įregistruota 2636, 2013 m. – 3001, o pernai – 2115. „Naudotų vilkikų taip pat parduodame mažiau, jų daugiau perka užsienio įmonės nei lietuviai“, – teigė K.Valašimas.
Pasak SEB banko prezidento pavaduotojo A.Čičelio, Lietuvoje yra įvairiai besielgiančių įmonių – dalis planus, pavyzdžiui, pirkti naujus vilkikus, atidėjo, kitos investavo ir kreipėsi dėl paskolų. „Vis tik labiau apčiuopiamas investicijų srautas šiame sektoriuje buvo juntamas 2013 metais. Kita vertus, vežėjai turi investuoti į savo valdomą parką nuolat, kadangi ES lygiu yra keliami vis griežtesni naudojamų vilkikų techniniai reikalavimai, technika dėvisi. Be to, visada yra tokių bendrovių, kurios plečiasi ir didina savo veiklos apimtis net ir sudėtingesniais laikais“, – teigė A.Čičelis.
Transporto sektoriuje sukuriama BVP dalis Lietuvoje yra pati didžiausia visoje Europos Sąjungoje ir siekia apie 13 proc.
