Pagal pernai savivaldybės ir italų bendrovės „Gemmo“
pasirašytą susitarimą, pastaroji turėjo iki balandžio 28-osios,
kai įsigalioja sutartis, rasti finansuotoją. Tarybos posėdyje
trečiadienį buvo prašoma pratęsti šį terminą bent iki birželio
pabaigos.
Konservatoriams bei „Tvarkos ir teisingumo“ atstovams
trečiadienį palikus posėdžių salę, o „darbiečiams“
ištraukus balsavimo korteles, savivaldybėje nepakako kvorumo
sprendimui priimti, todėl klausimas buvo atidėtas.
Kaip susitarimo projekte nurodo „Gemmo“, kuri įgyvendina
projektą kartu su Estijos įmone VSLS, preliminariai dėl projekto
finansavimo pavyko susitarti su Europos Komisijos įsteigtu Europos
energijos efektyvumo fondu, kurį valdo bankas „Deutsche Bank“,
bei energijos efektyvumo projektus finansuojančiu SDCL fondu.
Tačiau
potencialūs finansuotojai paprašė patikslinti kai kurias sutarties
su Vilniaus savivaldybe nuostatas.
„Jei mes nepratęsiame sutarties laikotarpio trims mėnesiams,
kaip prašo „Deutsche Bank“, tai šešių metų projektas yra
tiesiog pabaigtas“, – kalbėjo kadenciją baigiantis meras
Artūras Zuokas.
Po nesėkmingo balsavimo jis pripažino, kad Vilniaus savivaldybė
turės pati ieškoti lėšų apšvietimo sistemos modernizavimui.
Tuo metu kvorumą kartu su frakcija sugriovęs būsimasis Vilniaus
vicemeras Valdas Benkunskas tvirtino, kad darbą balandžio 22-ąją
pradedanti nauja savivaldybė sprendimui turės dar savaitę. Tačiau
jis teigė, kad greičiausiai bus svarstoma galimybė apskritai
atsisakyti projekto ir savivaldybei apšvietimo tinklus modernizuoti
pačiai.
„Mes dar turėsime pradėję dirbti savaitę laiko susitikti ir
su investuotojais, naujasis meras tą galės padaryti ir su banku.
Šiandien tas pratęsimas yra tiesiog bandymas kažkaip ar per
lobistų grupes įtikinti tarybos narius, kad tas projektas geras.
Mūsų frakcija seniai apsisprendusi ir jokių naujų terminų
nereikia – savivaldybė yra pajėgi pati įgyvendinti
modernizaciją“, – žurnalistams sakė V.Benkunskas.
Anot jo, apšvietimo sistema gali gyvuoti bent trejus metus, o
savivaldybė galėtų pati paruošti ir įgyvendinti investicijų
projektą. Investicijų esą būtų galima gauti iš aplinkos apsaugai
skirtų Europos Sąjungos finansavimo programų, tuo metu italų
bendrovė europiniu finansavimu esą nebūtų suinteresuota.
„Mes girdėjome, kad koncesininkas, kuris perimtų šį turtą,
per kelerius metus atgautų visas atliktas investicijas“, – sakė
jis.
Tėvynės sąjungos atstovai kaltino administraciją, kad konkurso
laimėtojas pernai pasirinktas neskaidriai. Pasak Vido Urbonavičiaus,
Vilniaus savivaldybė per metus italų bendrovei turėtų mokėti po
18 mln. litų, ir tai esą būtų daroma tuomet, kai „Gemmo“ dar
nebus padariusi jokių investicijų.
Savivaldybė su Italijos bendrove sutartį dėl gatvių
apšvietimo atnaujinimo pasirašė prieš metus. Tuomet A.Zuokas
nurodė, kad viešos ir privačios partnerystės (PPP) būdu
įgyvendinamas projektas miestui leis už elektrą kasmet sutaupyti
beveik 7 mln. litų.
Pagal sutartį „ Gemmo“ ir VSLS per dvejus metus turėtų
atnaujinti gatvių apšvietimą, investuoti 108 mln. litų ir 18 metų
valdyti bei prižiūrėti. Skaičiuojama, jog bendra sutarties vertė
siektų 339,18 mln. litų (apie 98 mln. eurų).
Šiuo metu 44 tūkst. šviestuvų paskutinį kartą buvo
atnaujinti 1997–2000 metais. Miesto gatvių apšvietimo įrenginių
nusidėvėjimas viršija 89,5 proc. Skaičiuojama, jog modernizavus
tinklus, elektros suvartojimą galima būtų sumažinti net 70 proc.