Atsinaujinti paprasta, kai yra sutarimas
Šiuo metu renovacijai vasarą ruošiasi keli namai iš net 31 daugiabutį jungiančios bendrijos „Žiedas“. Visų jų kelias renovacijos link buvo skirtingas – du namai buvo atrinkti savivaldybės iniciatyva, kito daugiabučio gyventojai patys iniciavo renovaciją ir ketina rūpintis visu modernizacijos procesu savarankiškai.
„Vienas namas turi savivaldybės paskirtą administratorių, kitais dviem rūpinsis bendrija. Visi organizaciniai rūpesčiai, bendravimas su bankais krenta ant mūsų pečių“, – pasakoja Gražina Fominichienė. Priduria, kad netrukus dar keliuose namuose prasidės gyventojų susirinkimai dėl renovacijos, tad atnaujinimo projektų ateityje tik daugės. Tačiau neatrodo, kad tokie iššūkiai ją baugintų.
Netrukus paaiškėja ir viena iš ramybės priežasčių: „Visus renovacijos reikalus lengva tvarkyti tuomet, kai gyventojai patys jau būna pribrendę būsto modernizacijai ir atkeliauja pas mus su prašymu. Galiu pasakyti, kad kol kas visi namai buvo būtent tokie“, – tvirtina pašnekovė.
Pokyčiai planų nesužlugdė
Kalbėdama apie pokyčius, kuriuos gali atnešti sumažėjusi parama, ponia Gražina pamini, jog finansavimo mažėjimas itin svarbus buvo tiems namams, kurie jau buvo pakeliui į renovaciją. „Iš tiesų – vos spėjome nusipirkti rangos darbus iki nustatyto termino. Dar vienas namas dėl to turėjo problemų. Aišku, pats suvokimas, kad reikia sutvarkyti dokumentus iki tam tikros datos sprendimo procesą dėl renovacijos šiek tiek paspartino“, – pasakoja pašnekovė.
Ji pastebi, kad valstybės finansavimo pokyčiai neišgąsdino ir tik planuojančių renovaciją gyventojų: „Kaip tik dabar dviejuose namuose jau renkami parašai dėl modernizacijos. Manau, kad dėl tų 35 proc. niekas per daug neišsigando. Aišku, šis sumažėjimas gyventojams jausis, būna, dėl to ir padejuoja, bet nieko pakeisti negalime – turime veikti pagal esamas aplinkybes. Kas žino, kas laukia po kelerių metų? Parama toliau mažės, o renovuotis reikės. Todėl stengiamės viską daryti kaip įmanoma greičiau – juk būna, kad kai kurie ilgai galvoja, svarsto ir apsisprendžia per vėlai.“
Kas rūpi pirmam, o kas – penktam aukštui?
Iššūkius, pasitaikančius pristatant daugiabučių renovaciją gyventojams, kaip teigia ponia Gražina, pavyksta išspręsti, jei tik stengiesi bendrauti su žmonėmis ir viską kantriai paaiškinti: „Esame net 31 namas, išsibarstę po visą miestą. Namai – kaip ir jų gyventojai – labai skirtingo amžiaus. Bet visus jungia bendras bruožas – visi labai tvarkingi ir geranoriški. Aišku, neįmanoma išvengti natūralių dalykų: štai, paskutinis aukštas nori renovacijos, nes jam kliudo kiauras stogas. Ir pirmas aukštas rūpinasi atnaujinimu dėl to, kad apačioje šaltas rūsys. O viduriniams aukštams, juolab jei yra kaimynai iš abiejų pusių – renovacija nebe tokia aktuali. Tačiau nuolat rengiame gyventojų susirinkimus, apie viską pasakojame, informuojame. Kol kas įtikinti pavyksta“, – dalijasi patirtimi pašnekovė.
Ji priduria, kad pasakodama apie renovacijos naudą nevengia paminėti ir aplinkosaugos. „Tauragė – nedidelis miestas, visi visus pažįsta. Apie tai, kokia renovacijos nauda, koks šilumos kainų skirtumas, gyventojai sužino vieni iš kitų. O aš nevengiu užsiminti ir apie aplinkosaugą, apie tai, kad renovacija padeda ne tik taupyti, bet ir saugoti gamtą. Man atrodo, kalbėti apie šiuos dalykus renovacijos kontekste – savaime suprantamas dalykas“, – įsitikinusi „Žiedo“ pirmininkė.
