Konkurencijos tarybos nuomone, toks reguliavimas apribotų aukcionuose galinčių dalyvauti ūkio subjektų skaičių.
„Nors viešai yra skelbiama, kad Lietuvoje yra maždaug 800 medienos pirkėjų, realybėje aršiausia kova dėl aukščiausios klasės medienos vyksta tik tarp kelių įmonių.
Būtent šios įmonės ir siekia apriboti savo konkurentų aukcionuose skaičių bei valstybiniuose miškuose užaugintą medieną įsigyti gerokai žemesnėmis nei rinkos kainomis“, – teigia Konkurencijos tarybos atstovai.
Tarybos nuomone, visi rinkos dalyviai turėtų sąžiningai varžytis rinkoje dėl paklausiausios ir dėl mažiau paklausios medienos.
„Miškai turi būti parduodami tik rinkos kainomis. Išimtinių teisių suteikimas kelioms įmonėms negali būti pateisinamas galimų investicijų pažadais ar kalbomis apie tariamai egzistuojančią kitokią kitų valstybių praktiką“, – teigia Konkurencijos taryba.
Anot jos, pataisos turi valstybės pagalbos požymių, nes įmonių grupei valstybės sąskaita ketinama sudaryti galimybę įsigyti medienos už rinkos neatitinkančią kainą.
Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ir generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis taip pat kritiškai vertina pirmenybės principą ir sako, kad jis gali prieštarauti konkurencijai, ES teisei ir net šalies Konstitucijai.
Be to, perspėjama, kad nauja tvarka būtų naudinga keliems didiesiems medienos perdirbėjams – „Grigiškėms“, Vakarų medienos grupei bei kitiems.
Nauja tvarka, kuriai po svarstymo Seimas jau yra pritaręs, numato, kad miškų urėdijų per elektroninę sistemą parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia galės įsigyti ją perdirbantys, biokurą gaminantys fiziniai ir juridiniai asmenys, o jų sąrašus sudarys ir kas pusmetį atnaujins Ūkio ministerija. Ši tvarka nepaliestų medienos iš privačių miškų pardavimų rinkos.
Parlamentarai dėl Miškų įstatymo pakeitimų ketina apsispręsti po Velykų.
Seime - pokštai? „Jei Seimas nuspręstų toliau pokštauti ir įstatymo pataisoms pritartų, miškų urėdijos būtų priverstos mažesne nei rinkos kaina pardavinėti apvaliąją medieną išskirtiniams medienos perdirbėjams pagal sąrašus, kurie, tikėtina, būtų sudaryti neaiškiais ir neskaidriais principais“, – tvirtina Medienos prekybos asociacijos (MPA) Valdybos pirmininkė Dalia Baužienė.
Išskirtines sąlygas įsigyti apvaliąją medieną sudarančios Miškų įstatymo nuostatos prieštarauja susitarimams su Europos Sąjunga.
Priėmus įstatymo pataisas Europos Komisijai būtų sukurtas pagrindas pradėti prieš Lietuvą pažeidimo procedūrą, nes pirmenybė įsigyti medieną būtų suteikiama tik Lietuvoje ir tik tam tikra veikla užsiimantiems subjektams. Dėl konkurencijos ir laisvo paslaugų ir prekių suvaržymo Europos Komisijos Lietuvai skirtas baudas turėtų mokėti Lietuvos mokesčių mokėtojai, o ne medienos perdirbėjai.
Smulkiesiems neliks vietos
“Tokie ir kiti panašūs pasiūlymai primena apysaką apie lygius ir lygesnius. Juk tam tikrų verslo grupių protegavimas ilgainiui iš rinkos išstums smulkesnius ir ne tokius įtakingus medienos perdirbėjus.
Taip pat manau, kad tai sąmoningas miškų urėdijų, o tuo pačiu ir visuomenės skurdinimas. Juk iš tikrųjų valstybė ir šalies piliečiai yra tikrieji valstybinių miškų savininkai, kurie netektų pajamų, už medieną“, – piktinosi MPA direktorius Leonardas Kalinauskas.
Daugelis šalies medienos perdirbėjų naudojosi Europos Sąjungos parama plėtojant verslą ir modernizuojant gamybinius pajėgumus. Be to, parduoda visą savo produkciją naudodamiesi laisvos Europos Sąjungos rinkos pranašumais, tad pasiūlymas riboti konkurenciją Europos Sąjungos viduje yra mažų mažiausiai nekorektiškas.
„Kad galėtumėme bendromis visų miškų ir medienos sektoriuose dirbančių subjektų pastangomis pritraukti taip reikalingų investicijų į šalies medienos apdirbimo pramonę, nebūtina keisti Miškų įstatymo su prekybos lengvatomis apibrėžimais. Tereikia geresnės investicinės aplinkos dideliu nedarbu ir miškingumu pasižyminčiuose rajonuose, o taip pat panaikinti absurdiškus biurokratinius suvaržymus – tokius kaip neveikianti ir griozdiška leidimų gabenti medieną medvežėms iki 48 tonų“, – sakė L.Kalinauskas.
