Vartoti mažiau importuojamo kuro
Ne paslaptis, kad šiuo metu išteklių taupymas Lietuvai aktualus dėl įtemptos geopolitinės situacijos, tad ar galima kalbėti ir apie Daugiabučių namų atnaujinimo programos indėlį į šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimą? Kokią įtaką šios programos įgyvendinimas daro šalyje suvartojamos šiluminės energijos kiekiui?
„Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) tikslas – didinti pastatų energinį efektyvumą, t. y. mažinti šilumos energijos sąnaudas šiems pastatams šildyti, – paaiškina R. Šveikauskas. – Žinoma, kad tai tiesiogiai susiję su energijos gamybai reikalingo kuro rūšies kiekio įsigijimu. Lietuvoje šilumos energijai gaminti dažniausiai naudojamos importuojamos dujos. Tad kuo šalyje bus efektyvesni pastatai, tuo mažiau importuojamo kuro reiks pirkti.“
Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjas atkreipia dėmesį ir į dar vieną aspektą – tarp remiamų energetinio efektyvumo priemonių daugiabučiams yra atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimas. Šios priemonės po truputį vis labiau populiarėja, o tai atneša visokeriopą naudą. „Vis plačiau taikomas biokuro ir biomasės panaudojimas centralizuotai teikiamai šilumos energijai gaminti. Tai ne tik aplinkai draugiška kuro rūšis. Jo panaudojimas leidžia sumažinti ir pačią energijos gamybos kainą, todėl už sunaudotą energiją būstui šildyti gyventojai moka mažesnes įmokas“, – pabrėžia pašnekovas.
Švaresnis ir sveikesnis oras
Daugiausiai daugiabučių – miestuose. Tad tai, kokiu kuru šie namai apšiltinami ir kokį šilumos energijos kiekį „suryja“, turi tiesioginės įtakos orui, kuriuo kvėpuoja visi miesto gyventojai. Aplinkosauga ir švaresnė gyvenamoji aplinka – itin svarbus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos tikslas.
„Šilumos energijos gamybos procese išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kitos kietosios dalelės, kurios daro neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Šių medžiagų išmetimo į atmosferą kiekis priklauso nuo pagaminamo energijos kiekio ir naudojamos kuro rūšies. Kaip labiausiai aplinką teršiančios medžiagas reikėtų išskirti akmens anglis, mazutą, dujas“, – akcentuoja R.Šveikauskas.
Pašnekovas pasakoja, jog didžioji dalis Lietuvos daugiabučių namų, kurie buvo pastatyti iki 1993 m. yra energetiškai neefektyvūs, nes jų statybos procese naudotos statybinės medžiagos neužtikrinančios dabartinių pastatų energinio efektyvumo reikalavimų. „Tokiems senos statybos pastatams apšildyti kasmet pagaminama apie 5000 GWh šilumos energijos. Tai lemia, kad į aplinką išmetama apie 1 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, – apibendrina Būsto skyriaus vedėjas.
Jis pabrėžia, jog energinio efektyvumo didinimas ne tik mažina būsto išlaikymo išlaidas ir gerina jo būklę, bet tikrai prisideda prie aplinkos išsaugojimo ir jos kokybės gerinimo: „Pažymėtina, kad tai ne vien Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos tikslas.“
