Skaičiuoja rekordus
Vis drąsiau į trečiąsias rinkas krypstančius verslo žvilgsnius liudija ir eksporto statistika. Praėję metai eksporto už ES ir NVS ribų atžvilgiu Lietuvai buvo rekordiniai. Eksporto į trečiąsias šalis apimtys išaugo 1,3 procentinio punkto ir sudarė 26 procentus viso eksporto. Tuo metu eksporto tiek į ES, tiek į NVS šalis apimtys sumažėjo.
SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis pastebi, kad eksporto plėtrą į kitas rinkas šalies verslas sparčiau vykdo jau nuo 2012 metų. Pasak jo, akivaizdu, kad Lietuvos verslininkai jau anksčiau suprato, kaip svarbu diversifikuoti savo eksportą ir mažinti priklausomybę nuo Rusijos rinkos.
Todėl pernai prasidėjęs Rusijos-Ukrainos konfliktas ir su tuo susijusios sankcijos daliai įmonių turėjo mažesnį poveikį negu galėjo turėti. Geopolitiniai pokyčiai ir jų neapibrėžtumas dar labiau sustiprino Lietuvos įmonių apsisprendimą ieškoti eksporto galimybių Tolimųjų ir Vidurio Rytų šalyse, taip pat JAV, Kanadoje.
“Pavyzdžiui, eksporto perspektyvas į Kanadą stiprina ir naujos laisvos prekybos sutartys su šia valstybe. O dolerio zonos šalyse eksportuotojams daugiau galimybių teikia ir dolerio atžvilgiu kiek nusilpęs euro kursas“, – teigė A.Čičelis.
Ir vilioja, ir baugina
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pastebi, kad didžioji dalis įmonių dėl Rusijos veiksmų patirtus nuostolius daugiausiai bando kompensuoti vis dar Vakarų Europos rinkose. Nors Lietuvos verslininkus vilioja arabų ir Tolimųjų Rytų rinkos, tačiau, pasak S. Besagirsko, į jas patekti nėra taip paprasta, todėl greitų rezultatų čia tikėtis nereikia. „Jei nori įsitvirtinti arabų ar Rytų rinkose, turi atlikti devynis ar dešimt žingsnių, iš kurių tik paskutinis bus prekyba. Tuo metu Vakarų Europoje prekyba yra pirmas ar antras žingsnis, po kurio seka visi kiti“, – teigė Pramonininkų konfederacijos atstovas. A.Čičelis taip pat sako, jog žengimas į naujas rinkas trunka ne vieną savaitę. Jeigu norima naujoje rinkoje pristatyti tam tikro prekinio ženklo produkciją, tam reikia kur kas ilgesnio laikotarpio.
„Verslininkams reikia daug pastangų – ne tik surasti potencialų pirkėją, bet įvertinti rinkos poreikius ir pasiūlą, teisinę ir reguliavimo aplinką, paskaičiuoti logistikos ir kitas, pavyzdžiui, rinkodaros, sąnaudas, numatyti galimą pelno maržą. Nepamirškime ir didesnės konkurencijos, valstybių kultūrinių ir verslo ypatumų, kuriuos taip pat labai svarbu įvertinti“, – pažymėjo A.Čičelis.
Svarbu rinkos išmanymas
Vis daugiau į trečiąsias rinkas – ne ES ar NVS šalis – Lietuvos įmonės eksportuoja baldų, metalo ir plastiko gaminių, ir, žinoma, maisto produktų. Tai, kad vis dažniau šalies verslas linksniuoja tokių egzotiškų rinkų kaip Brazilija, Japonija, Kinija ir kitų vardus, patvirtina, jog galimybių galima rasti visur.
„Šiuo metu daug dėmesio skiriame Azijos ir kitų pasaulio regionų šalims“, – teigia „Vičiūnų grupės“ valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis. Nuolat gamybos ir pardavimų apimtis didinanti įmonė šiuo metu nusitaikė žengti į dar kelias Lietuvos verslui menkai pažįstamas rinkas: Braziliją, Kiniją, Bankoką, Taivanį, Japoniją.
Pastarojoje šalyje lietuvių įmonė jau tiekia savo produkciją. Verslininko teigimu, Brazilijoje ir visoje Azijoje atsiveria kur kas didesnės galimybės plėtrai, mat čia valgoma daug daugiau žuvies ir surimio produktų.
Todėl trylika įmonės gamyklų jau parengtos didinti produkcijos apimtis ir patenkinti atsiveriančias didžiules Azijos rinkas. „Kasmet sukuriame 100 naujų produktų ir esame pasirengę kiekvienos užsienio šalies rinkai pasiūlyti tokius produktų skonius, kurie atitiktų šalies maisto kultūros ir vartojimo įpročius.
Jei lietuvišku maisto produktu prekiaujama pusšimtyje pasaulio valstybių, tai rodo jos kokybę ir konkurencingumą“, – sako V.Matijošaitis. 2014 metais „Vičiūnų grupė“ pateko tarp 100 didžiausių pasaulio žuvies ir jūros produktų gamintojų. Tačiau, kaip pastebi ekspertai, potencialo trečiose rinkose turi ir kitų Lietuvos pramonės šakų, pavyzdžiui, mašinų ir įrengimų, chemijos pramonės produkcijos ir tekstilės gamintojai.
Statistikos departamento duomenimis, iš prekių eksporto krepšelio pernai labiausiai augo mašinų ir įrengimų, baldų, chemijos pramonės produkcijos, tekstilės, medienos, popieriaus ir jų dirbinių eksportas
