Pirmadienį visoje šalyje vykusio reido „Tvora“ metu daugiau nei 500 aplinkosaugininkų sausuma ir vandeniu tikrino ežerų ir upių pakrantes. Aplinkosaugininkų vienos dienos laimikis – įspūdingas.
„Pareigūnai užfiksavo 93 neteisėtus užtvėrimus. Alytaus regione išaiškinti 3, Vilniuje – 7, Marijampolėje – 1, Panevėžyje – 2, Šiauliuose – 3, Kaune -18, Klaipėdoje – 6, Utenoje – 14 neteisėti užtvėrimai.
Saugomų teritorijų pareigūnai – Miškų tarnybos ir urėdijų valstybiniai miškų pareigūnai taip pat surado 39 galimai neteisėtai užtvertus miškus“, – apie pirmadienio akcijos rezultatus lrytas.lt informavo aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Jo teigimu, Iš karto buvo surašyti 6 protokolai tiems savininkams, kuriuos pavyko iš karto nustatyti,dėl 87 savininkų dar bus aiškinamasi. Jiems visiems bus surašomi protokolai, skiriama bauda ir duodamas nurodymas per tam tikrą terminą išardyti tvorą.
„Jei savininkas nepaklus, už vieną metrą tiesinės tvoros bus skaičiuojama 145 eurų bauda“, – informavo viceministras.
Žalia ir be tvorų
Aplinkos ministerija ketina sudaryti laisvos nuo tvorų Lietuvos žemėlapį, kuriame bus sužymėtos patikrintos ir tvorų neturinčios teritorijos. Jos žemėlapyje bus pažymėtos žaliai.
„Sieksime, kad visa Lietuvos teritorija būtų šiais metais patikrinta ir būtų laisva nuo tvorų. Kitais metais iš naujo peržiūrėsime, kad jų nebūtų. Mes neturime tikslo surinkti kuo daugiau pinigų ar skirti kuo daugiau baudų. Žmonės turi suprasti, kad priėjimas prie vandens telkinių ir miškų turi būti laisvas. Tai garantuoja Lietuvos įstatymai“, – sakė viceministras.
Jo teigimu, pagal dabartinius įstatymus vandens apsaugos juosta gali siekti nuo 2 iki 50 metrų. „ Nors Lietuvoje taikomos apsaugos juostos vidurkis siekia 5 metrus, tačiau jei yra mažas upelis, tai juosta nuo vandens gali siekti tik du metrus. O prie didelės upės – ir iki 50 metrų.. Tačiau norime daugiau aiškumo, todėl koreguodami Saugotinų teritorijų įstatymą, stengsimės, kad reglamentuojama vandens apsaugos juosta siektų 5 metrus“, – patikino viceministras.
Reide, kuriame visų regionų aplinkos apsaugos departamentų, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos, miškų urėdijų ir Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai buvo nustatyti 42 kitokio pobūdžio pažeidimai.
Akcijos metu pareigūnai taip pat tikrino, kaip laikomasi žvejybos taisyklių, ar tinkamai tvarkomos atliekos ir nuotėkos. Ypatingą dėmesį pareigūnai skyrė ir miškų tvėrimams, buvo tikrinama, ar jie yra teisėti.
„Buvo nustatyti keli galimai neteisėtai iškirstų medžių atvejai, įvairios pakrančių korekcijos, nukasti šlaitai. Įkliuvo keletas žvejų mėgėjų, žvejojusių be leidimų“, – informavo L.Jonauskas.
Bauda sparčiai auga
Akcija „Tvora" tęsis visą balandį. Neteisėtai užtvėrę žemės savininkai raginami nelaukti aplinkosaugininkų vizito ir tvėrimus pašalinti geranoriškai.
Pernykštės akcijos „Tvora“ metu patikrinta daugiau kaip 400 vandens telkinių ir apie 1000 žemės valdų. Akcijos metu iš vandens telkinių pakrančių valdų šeimininkai pašalino 250 tvorų. Nelegaliems tvėrėjams skirta daugiau kaip 5 00 eurų baudų, surašyta apie 170 privalomųjų nurodymų pašalinti neteisėtus tvėrimus.
Pernai sugriežtinus savavališkų pakrančių užtvėrimų kontrolę, pažeidėjai baudžiami už savavališką pakrančių užtvėrimą pažeidžiant vandens telkinių pakrančių ekologines funkcijas, vandens telkinių pakrančių gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, apsunkinus gyvūnų migraciją ir padarius kitą žalą aplinkai.
Už tvoras, ribojančias priėjimą prie vandens telkinio, gyventojams gresia iki 289 eurų administracinės baudos. Jei privalomieji nurodymai nevykdomi, už kiekvieną tvoros tiesinį metrą pažeidėjui skaičiuojama 145 eurų dydžio žala aplinkai. Už kiekvieną mėnesį, kol nepašalinami žalos aplinkai padariniai, žalos dydis didinamas po 145 eurų už 1 tiesinį tvoros metrą.
