Investicijų rodiklius apkarpė energetikos įmonių permainos

Nepaisant geopolitinių įtampos, lemiančios santūresnį tarptautinio verslo požiūrį į plėtrą, užsienio investicijos Lietuvoje auga, ypač paslaugų sektoriuje.  „Financial Times“ užsienio investicijų stebėsenos duomenų bazė liudija, kad Lietuva pernai buvo viena iš Centrinės ir Rytų Europos lyderių pritraukiant užsienio investicijas. Priešingai nei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje – užsienio investicinių projektų mūsų šalyje padaugėjo 13 proc.

Pernai valstybė išpirko Lietuvos energetikos įmonių „Lietuvos dujų“, „Amber Grid“ ir „Lesto“ akcijas iš Vokietijos koncerno „E.ON Rurhgas International“.<br>D.Umbraso nuotr.
Pernai valstybė išpirko Lietuvos energetikos įmonių „Lietuvos dujų“, „Amber Grid“ ir „Lesto“ akcijas iš Vokietijos koncerno „E.ON Rurhgas International“.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 15, 2015, 5:04 PM, atnaujinta Jan 6, 2018, 6:06 PM

„Tai atspindi užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos rinka“, – sakė Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius.

Jo nuomone, informacija apie praėjusiais metais sumažėjusias tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje nėra tiksli. Nes tokius rodiklius lėmė Vyriausybės įvykdytos permainos energetikos sektoriuje. 2014 metais gegužės mėnesį valstybė išpirko Lietuvos energetikos įmonių „Lietuvos dujų“, „Amber Grid“ ir „Lesto“ akcijas iš Vokietijos koncerno „E.ON Rurhgas International“.

Taip buvo sutvirtintos valstybės pozicijos siekiant strateginių tikslų energetikoje. Šis žingsnis iš esmės nulėmė ženklesnį TUI srauto mažėjimą, palyginti su 2013 metais.

2014 m. trečiąjį ketvirtį išaugusios reinvesticijos bendrame TUI sraute – į esamo verslo plėtrą investuota apie 0,5 mlrd. eurų – liudijo Lietuvos rinkos patrauklumą.  Ketvirtajame ketvirtyje toliau didėjo investicijos į nuosavybės priemones – buvo perkami įmonių vertybiniai popieriai, steigėsi naujos įmonės.

2014 metais tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 163,5 mln. eurų, arba 0,5 proc. bendrojo šalies vidaus produkto.

Gruodžio 31 dieną sukauptosios TUI Lietuvoje iš viso siekė 12,1 mlrd. eurų. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 4 134 eurai TUI.

Duomenys – „pagyrūniški“

„Financial Times“ užsienio investicijų stebėsenos duomenų bazės „fDi Markets“ duomenimis, 2014 m. Lietuva buvo viena iš Centrinės ir Rytų Europos (CRE) lyderių pritraukiant užsienio investicijas.

Priešingai nei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje – užsienio investicinių projektų skaičius Lietuvoje augo 13 proc.

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ analitikų ataskaita liudija, kad pagal užsienio investicijų projektų skaičių milijonui gyventojų esame užtikrinti regiono lyderiai, CRE vidurkį lenkiantys net 2,5 karto.

Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, TUI srauto skaičiavimas neatspindi investuotojų pasirinkimo.

Kalbant apie šalies sugebėjimą pritraukti investicijas, analizuojami du rodikliai: TUI srautas ir TUI projektai.

TUI srautas atspindi užsienio investicijas į akcinį kapitalą Lietuvoje (įmonių steigimas ir jų įsigijimas), reinvesticijas, išmokamus dividendus, paskolas tarp užsienio ir Lietuvos įmonių ir kt.

Pagal šį rodiklį Lietuva gerokai atsilieka nuo užsienio kaimynių, o 2014 m. jis gerokai sumažėjo, ypač elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo, informacijos ir ryšių bei rafinuotų naftos, chemijos ir farmacinių preparatų gamybos kategorijose.

Tai nulėmė pernai  sandoriai, kai Rusijos „Gazprom“ pardavė „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas, o Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ pardavė „Lietuvos dujų“, „Amber Grid“ ir „Lesto“ akcijų Lietuvos Vyriausybei. Šie sandoriai investicijų srautą sumažino beveik 300 mln. eurų.

Kitose kategorijose TUI srautą sumažino Lietuvoje registruotų įmonių motininėms kompanijoms grąžinamos skolos.

Įsikūrė kone pusšimtis įmonių 

Kitas rodiklis – TUI projektai – atspindi, kiek užsienio kompanijų įsikūrė  arba nutarė plėsti veiklą Lietuvoje.

„Šioje srityje, “fDi Markets“ duomenimis, Lietuva tvirtai pirmauja. 

2014 m. Lietuvoje įsikurti ar plėsti veiklą pasirinko 44 užsienio kompanijos, Latvijoje – 13, Estijoje – 9“, – teigia ūkio ministras.

Regiono lyderė pagal investuotojų skaičių 1 mln. gyventojų

Vertinant bendrą CRE šalyse įsikūrusių projektų skaičių, pirmauja Lenkija (177 projektai) ir Rumunija (125 projektai), kuriose kartu gyvena 59 proc. CRE gyventojų.

Lietuvoje 2014 m. įsikūrė arba plėtėsi 44 užsienio kompanijos. Tačiau vertinant pritrauktų TUI projektų skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva viršija regiono vidurkį beveik 2,5 karto ir užima pirmąją vietą CRE.

2014 m. daugiausiai investicinių projektų Lietuvoje vykdė JAV įmonės. Tarp jų – 2014 m. plėtrą vykdžiusios „Thermofisher Scientific“ ir „Philip Morris“, Lietuvą pasirinkusios IT kompanijos „Exadel“ ir „Debridge“ bei daugybė kitų.

Daugiau nei trečdalis (36 proc.) TUI projektų 2014 m. į Lietuvą atėjo iš Šiaurės šalių, tarp jų – Norvegijos kreditų valdymo kompanija „Lindorff“, kuri Vilniuje atidarė paslaugų centrą, naftos platformų įrangos gamintoja „Advantec“ ir daugybė kitų.

Šiaurės šalių projektų dalis Lietuvoje yra 3,6 karto didesnė negu CRE regione, kuriame Šiaurės šalių įmonių projektai sudaro tik 10 proc. visų projektų.

Vykdo aukštos pridėtinės vertės projektus 

2014 m. Lietuvoje fiksuota 12 dizaino, vystymo ir testavimo projektų (27 proc. visų projektų). Pastarųjų dalis CRE – tik 9 proc.

Prie šio tipo projektų priskiriami žaidimų industrijos projektai, kitų IT paslaugų plėtra, taip pat gamyba, orientuota į produktų plėtrą. 

Tai, pasak E. Gusto, rodo mūsų šalies patrauklumą aukštos pridėtinės vertės investiciniams projektams, kurie kartu užtikrina gerai apmokamas darbo vietas ir technologinę visos šalies pažangą.

Dažnai tokie projektai būna susiję ir su reikšmingu verslo indėliu į aukštos kvalifikacijos specialistų paruošimą ir technologijų vystymą.

„Investuok Lietuvoje“ 2014 m. padėjo 29 užsienio kompanijoms įsikurti arba plėstis Lietuvoje. Visos jos kartu per artimiausius metus ketina sukurti per 1860 naujų darbo vietų.

Vien tokio darbo vietų skaičiaus per metus sumokama „Sodros“ ir gyventojų pajamų mokesčio suma sudarys 11 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.