Į šalį pritraukiamas vis daugiau visame pasaulyje žinomų investuotojų ir kompanijų, tokių kaip „Google“, „Microsoft“, „Lidl“ ir kitų, kapitalas. Kita vertus, pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautus mes nuo kaimynų latvių ir estų kol kas atsiliekame.
Statistika dar neliūdina
Statistikos departamentas ir Lietuvos bankas fiksuoja, kad pernai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas buvo 163,5 mln. eurų. Lyginant su ankstesniais metais jis sumažėjo dėl išaugusių skolos priemonių dydžių, tačiau teigiamus ženklus rodo augantis reinvesticijų mastas – 2014 m. jis siekė bene 500 mln. eurų ir buvo 60 proc. didesnis nei prieš metus.
Pasak Gitano Nausėdos, SEB banko prezidento patarėjo, TUI srautas priklauso nuo daugybės faktorių – nuo bendro ekonomikos klimato, verslininkų lūkesčių dėl ateities iki šalies mokestinės aplinkos, darbo rinkos specifikos ar net eksporto rinkų artumo. Vis dėlto, praėjusiais metais fiksuotas sumažėjęs TUI srautas nerodo ženklų, kad užsienio kapitalas rečiau nukreipiamas į Lietuvą.
„Tam įtakos turėjo Vyriausybės ir „Gazprom“ akcijų išpirkimas, taip pat paskolų tarp užsienio ir Lietuvos įmonių rodikliai“, – sakė G. Nausėda.
Yra ir kita medalio pusė – TUI projektai, kurie apima užsienio kompanijų vykdomus plyno lauko projektus, operacijų centrų steigimą ir plėtros vystymą. Čia Lietuva praėjusiais metais skaičiavo rekordinius rezultatus: užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2014 m. Lietuvoje įsikūrė ar plėtėsi net 29 užsienio įmonės.
Agentūros statistika rodo, kad 2014 m. Lietuvoje daugiausiai investavo JAV kompanijos, antroje vietoje pagal investicinių projektų skaičių atsidūrė Norvegija ir Švedija. Daugiausiai investicinių projektų buvo pritraukta į gamybos sektorių, kita investicijų liūto dalis teko verslo paslaugų centrams. Iš viso planuojama, kad įsikūrusios įmonės per artimiausiu trejus metus sukurs beveik 2 tūkst. naujų darbo vietų ir kasmet sumokės daugiau nei 11 mln. eurų mokesčių.
Geopolitikos įtaka nedidelė
Ekspertai pastebi, kad nors geopolitinė įtampa ir pasaulio ekonomikos svyravimai investuotojų sprendimams, be abejonės, atsiliepia, tačiau esminės įtakos nedaro. Pasak G. Nausėdos, ko gero, yra tokių, kurie planus atidėjo ateičiai, tačiau tai lemti turėjo ne tik geopolitikos pokyčiai, o įvairių veiksnių visuma. „Investuotojai atidžiai stebi geopolitinę situaciją, tačiau blogiausio jos scenarijaus nesvarsto. Be to, Lietuva yra Europos Sąjungos ir NATO narė ir tai yra svarbūs momentai dabartinėje situacijoje“, – sako jis.
Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Justinas Pagirys pritaria, kad bendraujat su potencialiais investuotojais pavojaus signalas dėl geopolitinės situacijos nėra juntamas.
„Sprendimas investuoti vienoje ar kitoje šalyje priimamas dažniausiai per kelerius metus. Rekordiniai rezultatai rodo, kad net ir augant geopolitinei įtampai regione, užsienio įmonės savo ketinimų nekeitė. Be to, įvykiai Rytų Europoje, priešingai negu gali atrodyti, Lietuvai suteikė ir naujų galimybių pritraukti užsienio kompanijas“, – pastebėjo J. Pagirys.
Agentūros duomenimis, pernai Lietuvą savo verslui pasirinko ne vienas IT sektoriaus investuotojas iš Rusijos, Ukrainos, taip pat Baltarusijos. „Akivaizdu, kad jiems Lietuva patraukli dėl savo stabilumo, kad esame geografiškai arti, čia nesunku rasti reikiamos kvalifikacijos, užsienio kalbas mokančių specialistų. Taigi situacija Rytuose mums atvėrė ir naujų nišų“, – sakė J. Pagirys.
Kiek padės euras?
Kita, užsienio investuotojų laukta akimirka Lietuvoje – euras. Sumažėjusi valiutos rizika, patogesnis sąnaudų palyginimas – tai tik keli iš privalumų, kuriais prieš valiutos pasikeitimą Lietuvoje žongliravo politikai. Tačiau, ekonomistų pastebėjimu, euro įtaką investicijų srautui galėtų pasijausti ne anksčiau kaip po kelerių metų.
„Euras savaime nėra užsienio investicijų garantija. Be to, valiutos poveikį bus sunku atskirti nuo kitų veiksnių, lemiančių investuotojo pasirinkimą, įtakos. Tačiau, be abejonės, Lietuvos patrauklumas dėl to padidėjo, ypač vertinant tai, kad daugelis užsienio kompanijų žvelgia į Baltijos regioną kaip į visumą“, – sakė G. Nausėda.
Kita vertus, pasak „Investuok Lietuvoje“, euras Lietuvai tapo gera reklama užsienyje. „Kiek tai atsilieps realiems rezultatas pasakyti labai sunku. Remiantis Estijos patirtimi, po euro įvedimo užsienio investicinių projektų skaičius ten nepakito.
Vis tik, euro įvedimas tikrai padėjo Lietuvai gauti daugiau viešumo, sulaukėme daug užsienio žiniasklaidos susidomėjimo ir pozityvių naujienų apie Lietuvą. Tai taip pat labai svarbu, nes tokio dėmesio užsienio rinkose gauti labai sudėtinga“, – sakė J. Pagirys.