Už konkurenciją atsakinga EK narė Margrethe Vestager sakė, jog interneto milžinei išsiųstas prieštaravimo pareiškimas, arba oficialus kaltinimas, į kurį įmonė turi atsakyti.
„Man nerimą kelia tai, kad įmonė nesąžiningai pasinaudojo savo pačios parduotuvių palyginimo paslauga, pažeisdama ES konkurencijos taisykles“, – sakė M.Vestager.
Pasak jos, jei tyrimas patvirtins įtarimus, „Google" turės pakeisti veiklos Europoje metodą. Taip pat Europos Komisija skirtų įmonei baudą, siekiančią iki 10 proc. metinių pardavimų, arba daugiau kaip 6 mlrd. JAV dolerių.
Kalbėdama apie „Android" tyrimą, M.Vestager sakė norinti įsitikinti, kad „rinkos šioje srityje gali klestėti be kokių nors įmonių nustatytų antikonkurencinių apribojimų“.
Atliekant tyrimą bus atkreipiamas dėmesys į tai, ar „Google“ sudarė antikonkurencinius susitarimus arba piktnaudžiavo padėtimi operacinių sistemų, programų ir paslaugų, skirtų išmaniesiems mobiliems prietaisams, rinkoje, sakoma pranešime.
„Google" turi per dešimt savaičių atsakyti į kaltinimus ir gali reikalauti teismo posėdžio. Galutinio sprendimo priėmimas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
„Google“ elgesys – akivaizdus piktnaudžiavimas?
Andrius Ivanauskas, „Glimsted“ asocijuotas partneris, advokatas
„Žvelgiant iš klasikinės konkurencijos teisės pozicijų, „Google“ elgesys dėl kainų palyginimo yra akivaizdus piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, tai yra, didelės įtakos vienoje rinkoje išnaudojimas didinant pajamas kitoje rinkoje.
Toks elgesys būtų pripažintas konkurencijos taisyklių pažeidimu ir „Google“ grėstų didelės baudos. Tačiau žvelgiant truputį giliau, reikia atsižvelgti į keletą, galima sakyti, moralinių aspektų.
Pirmiausia, „Google“ dominuojanti padėtis atsirado ne dėl to, kad buvo įsigyti konkurentai ar sukurtas vien jai palankus valstybinis reguliavimas, ar, tarkime, dėl to, kad „Google“ privatizavo įmonę, istoriškai buvusią valstybine monopolija.
“Google“ užaugo dėl to, kad pateikė vartotojams labai gerą produktą – paprastą, greitą ir nemokamą paieškos sistemą. Todėl suprantama, kad „Google“ nori „nuraškyti“ produktyvaus darbo vaisius ir išnaudoti savo pranašumus prieš konkurentus.
Reikia atsižvelgti į tai, kad konkurencijos taisyklės nedaro skirtumo tarp organiškai ir sąžiningai užaugusios įmonės ir tos, kuri savo dominuojančią padėtį sukūrė, galima sakyti, nesąžiningai. Tačiau kaip tik „Google“ atveju norisi apie tokius skirtumus pradėti svarstyti.
Kitas dalykas, kurio reikia nepamiršti – „Google“ paieškos sistema yra nemokama. Be to, nemokamos daugelis kitų „Google“ paslaugų, pavyzdžiui, elektroninio pašto sistema. Tad svarstytinas klausimas ar iš tiesų Europos Komisija, ar kitos priežiūros institucijos turi moralinę teisę reikalauti, kad pateikdama galutiniams vartotojams nemokamą produktą, „Google" taikytų beatodairiškai vienodas taisykles savo konkurentams?
Kitaip sakant, ar tokia propaguojama verslo etika neveda prie nepageidautino prilyginimo mokamiems produktams, kuri demotyvuoja kurti nemokamus produktus?
Taigi, šiuo atveju svarstytina, ar neužtektų, kad „Google" tiesiog atvirai paskelbtų, kad jos algoritmas tam tikrais atvejais proteguoja jos pačios produktus, ir tuomet leistų vartotojams pasirinkti, ar ir toliau naudoti „Google“, o galbūt pasirinkti „Bing“, „Yahoo“ ar bet kurią kitą paieškos sistemą.“
