Pasak „Lietuvos žinių“, toks jų atsakas į Seimo sprendimą nekeisti dabartinės prekybos valstybine mediena tvarkos ir neteikti prioriteto perdirbėjams.
„Esant nestabiliam medienos tiekimui įmonėms sunku planuoti investicijas. Mažai kas ir dabar investuoja į gamybinius pajėgumus, taigi nekuria darbo vietų. Tų, kurie išveža medieną iš Lietuvos, lobistinė įtaka stipresnė nei tų, kurie ją perdirba“, – dienraščiui teigė asociacijos „Lietuvos mediena“ prezidentas Gintautas Pangonis.
Vakarų medienos grupės valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas teigė, kad Lietuva dėl tokio Seimo sprendimo gali prarasti nemažai investicijų. Jo žodžiais, šalies perdirbėjai priversti ieškoti žaliavos Baltarusijoje ir Rusijoje, nors ji didžiuliais kiekiais iš Lietuvos valstybinių miškų išvežama per tarpininkus.
Tuo metu medienos pardavėjai patenkinti, kad nepakeista medienos pirkimo tvarka.
Medienos prekybos asociacijos valdybos pirmininkė Dalia Baužienė aiškino, kad per šiuos metus medienos buvo nupirkta tik 67 proc. pasiūlos.
Klasteris Mažeikiuose bus
Tačiau, pramonininkams nepavykus pasiekti, kad Miškų įstatyme atsirastų nuostata, leidžianti jiems pirmiau už eksportuotojus apsirūpinti mediena iš valstybinių miškų, Vakarų medienos grupė neatsisako investuoti į Mažeikiuose statomą medienos klasterį.
„Klasterio projektas neišbraukiamas, jis išlieka mūsų dienotvarkėje“, – „Verslo žinioms" teigė Vakarų medienos grupės valdybos pirmininkas S.Paulauskas, anksčiau tvirtinęs, kad Mažeikių pramonės parke planuojamo medienos klasterio, kurio vertė gali viršyti 240 mln. eurų, likimas priklauso nuo to, ar Seimas priims įstatymą, kuriame gamintojams bus numatyta pirmenybė apsirūpinti mediena iš valstybinių miškų.
Kalbama apie planus Mažeikiuose statyti ne mažesnį nei „Girių bizono“ medžio plokščių fabriką. Į klasterį, kuriame norėtų dalyvauti Vakarų medienos grupė, koncernas SBA, „Grigiškių“ grupė, „Freda“, metalo apdirbėjai, nekilnojamojo turto plėtotojai, energetikos, pramonės įrenginių, mašinų, komplektavimo detalių ir kiti gamintojai.
