Seklių užduotis – numinti visą ekologiškų gaminių kelią

Pirkėjai neabejoja - jei jau ištiesė ranką link ekologiškų produktų, tai juose tikrai nėra jokių teršalų. Lietuvoje ekologiniai ūkiai yra atidžiai stebimi. Patys ūkininkai kartais neištveria ir ima niurnėti, kad yra tikrinami kone be perstojo.      

Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Karaliūnas („Lietuvos rytas“)

Apr 19, 2015, 6:00 AM, atnaujinta Jan 6, 2018, 11:14 AM

„Keldami aukščiausius reikalavimus sau ir savo veiklai siekiame užtikrinti profesionalių paslaugų teikimą ekologiškų ir išskirtinės kokybės produktų gamintojams, taip pat didžiausią pasitikėjimą tokių produktų vartotojams“, – viešosios įstaigos „Ekoagros“ viziją dėstė jos direktorius Antanas Makarevičius.

Šios Kaune įsikūrusios įstaigos pavadinimą jau 18 metų puikiai žino žemės ūkio veiklą vykdantys pareiškėjai, nusprendę vartotojams tiekti ekologiškus maisto produktus, pašarus, sėklas.

Dėl „Ekoagros“ specialistų priežiūros užtikrinama, kad ant bet kurio šeimos stalo atsidūręs ekologinės gamybos ženklais paženklintas gaminys tikrai atitinka ekologiško produkto reikalavimus, nesvarbu, ar jis buvo išaugintas ar pagamintas Lietuvoje, kitoje ES šalyje ar net tolimoje egzotinėje valstybėje.

Įstaigos vadovas A. Makarevičius tikino, kad jo pavaldiniai dirbdami jaučia didelę atsakomybę, nes kompetenciją ir profesionalumą turi įrodyti ne tik paslaugą gaunančiam ūkiui ar įmonei, bet ir įstaigos darbą kontroliuojančioms institucijoms, o kartu ir produktų vartotojams.

Parama – svarbus veiksnys

Daugelyje Europos šalių ekologinis žemės ūkis gerai žinomas ir plėtojamas kelis dešimtmečius, o Lietuvoje pirmieji žingsniai buvo žengti tik atkūrus šalies nepriklausomybę.

Tuomet ir atsirado poreikis steigti nepriklausomą įstaigą, kuri galėtų kontroliuoti ekologinę gamybą ir išduoti tai patvirtinančius dokumentus pagal Europos Sąjungos ir nacionalinius ekologinės gamybos reikalavimus. Šis darbas buvo patikėtas „Ekoagros“ specialistams.

Iš pradžių ekologiškai ūkininkavo pavieniai ūkininkai, o tikras proveržis įvyko Lietuvai įsiliejus į ES gretas, mat tuomet atsirado galimybių iš ES struktūrinių fondų gauti finansinės paramos.

Nuo 2004-ųjų sparčiai didėjo tiek ekologinių ūkių skaičius, tiek sertifikuojami plotai.

Šis procesas šiek tiek sulėtėjo tik praėjusiais metais, mat iš 2007–2013 m. į 2014–2020 m. keičiantis ES programiniam laikotarpiui naujiems pareiškėjams laikinai nebuvo galimybių pretenduoti į paramą.

Vis dėlto net ir tokiomis sąlygomis atsirado norinčių plėtoti ekologinę gamybą.

Ekologinė gamyba Lietuvoje tapo stabili

Ekoagros“ duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo 2457 ekologinės gamybos ūkiai, o ekologinės gamybos plotai siekė 167,8 tūkst. hektarų.

„Ekologinės gamybos plotai sudaro apie 5 procentus visų šalies žemės ūkio naudmenų ir šis skaičius artimas Europos Sąjungos vidurkiui“, – kalbėjo „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.

T. Demikis pripažino, kad ekologinis ūkininkavimas nėra lengva ir paprasta veikla.

Daugeliui tai asocijuojasi su tuo, kad nenaudojamos cheminės medžiagos. Tačiau ekologiškai ūkininkaujant reikia ne tik daugybės žinių, bet ir kantrybės, o kartais – ir sėkmės. Ūkiuose turi būti taikoma ilgalaikė sėjomaina, auginama pakankamai ankštinių augalų, siekiama taikyti uždarąjį gamybos ciklą, naudoti mechaninius laukų priežiūros būdus.

Ekoagros“ specialistai sertifikuoja ne tik pirminę žemės ūkio ir maisto produktų gamybą.

Lietuvoje sertifikuota 121 maisto perdirbimo įmonė, 15 šia veikla užsiimančių ūkių, 18 bitininkystės ir 12 žuvininkystės ūkių, taip pat 15 laukinių augalų rinkėjų, kurie veiklą vykdo 61,8 hektaro plote.

„Mūsų misija – užtikrinti, kad nustatytų reikalavimų laikomasi visose gamybos grandyse, o pirkėjas tikrai įsigyja tokį gaminį, kokio norėjo“, – kalbėjo „Ekoagros“ vadovas A. Makarevičius.

Pirkdami ES ekologiniu ženklu pažymėtus produktus, mes, kaip vartotojai, turime suprasti, kad mokame didesnę kainą ne vien už aukštos kokybės produktus, bet kartu prisidedame prie aplinkos užterštumo mažinimo ir biologinės įvairovės saugojimo.

Išplėtė veiklos sritis

Nuo 2008-ųjų „Ekoagros“ sertifikuoja ir pagal nacionalinę kokybiškų produktų schemą gaminamus išskirtinės kokybės produktus (IKP) – vaisius, uogas, daržoves, medų – gaminančius ūkius.

Iki praėjusių metų pabaigos buvo sertifikuoti 73 tokie ūkiai.

Pasak A. Makarevičiaus, nuo 2012 metų IKP gamybai skiriama solidi ES fondų parama, todėl ūkių skaičius išaugo dvigubai. Kadangi šalyje skatinamas tausojamojo ūkininkavimo būdas, vartotojas gali rinktis tarp įprastinių ir ekologiškų produktų.

IKP gamybos sertifikatais užtikrinama, kad vartotojai perka geresnės kokybės lietuviškus produktus, pagamintus pagal nacionalinius reikalavimus.

2014 metais „Ekoagros“ savo pareiškėjams pasiūlė sertifikuoti gamybą ir produktus pagal privačių aukštesnius reikalavimus keliančių standartų reikalavimus: „Bioland“, „Demeter“ (Vokietija), „BioSuisse“ (Šveicarija).

Ekoagros“ specialistai vienu metu gali patikrinti atitiktį ekologinės gamybos ir pasirinkto privataus standarto reikalavimams.

Tad pareiškėjui nebereikia ieškoti užsienio ekspertų patikroms atlikti, nes tai gali atlikti nacionalinė įstaiga, be to, visi duomenys perduodami standartų valdytojams.

„Džiugu, kad pirmieji Baltijos šalyse ekologiniams ūkiams, siekiantiems tapti biodinaminės žemdirbystės („Demeter“) ūkiais, pasiūlėme savo paslaugas“, – teigė „Ekoagros“ direktorius A. Makarevičius.

Pasaulyje gerai žinomas ženklas „Demeter“ vartotojui asocijuojasi su patikimumu ir suvokimu, kad ūkininkas gyvena darnoje su savo ūkio augalais ir gyvuliais. Ekologiškų produktų rinkose trūksta „Demeter“ vaisių, uogų, daržovių, paklausūs ir grūdų, mėsos bei pieno produktai, kosmetikos priemonės.

„Tokie sertifikatai lietuviškiems gaminiams atveria kelią į turtingas užsienio šalių rinkas“, – kalbėjo „Ekoagros“ vadovas A. Makarevičius.

Vokietijoje, Šveicarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose šiuo metu parduodama didelė dalis Lietuvoje pagamintos ekologiškos produkcijos.

Ekoagros“ vadovas ne be pagrindo didžiuojasi, kad jų konsultacijų jau prašo kai kurių NVS šalių žemdirbiai, norintys išbandyti jėgas ir galimybes ekologiškų produktų rinkoje.

„Įvertinę situaciją šiose šalyse suvokiame, kad Lietuvoje plėtojant ekologinę žemdirbystę nuveikta labai daug“, – džiaugėsi „Ekoagros“ direktorius.

Atsivėrė naujos galimybės

Itin reikšmingas įvykis – „Ekoagros“ priėmimas į pirmaujančių sertifikavimo įstaigų aljansą „Quavera“. Dėl narystės šiame aljanse įstaiga tapo daug žinomesnė visame pasaulyje.

„Toks pripažinimas labai reikšmingas, tačiau kartu tai ir didelis įsipareigojimas teikti pasaulinio pripažinimo kokybės sistemų sertifikavimo paslaugas žemės ūkio gamintojams ir perdirbėjams“, – kalbėjo „Ekoagros“ vadovas A. Makarevičius.

Narystė aljanse „Quavera“ suteikia galimybių išplėsti teikiamų paslaugų spektrą ir tokiu būdu prisidėti prie lietuviškų produktų konkurencinio pranašumo pasaulio rinkose didinimo.

Kitas svarbus tarptautinis projektas – „BalticEco“.

Projekte „Ekoagros“ dalyvavo kartu su Latvijos, Estijos ir Vokietijos specialistais, jis buvo skirtas ekologinės gamybos sektoriui skatinti Baltijos jūros regione.

„Atskirų Baltijos jūros regiono valstybių patirtis ekologinio žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuje nėra vienoda, todėl bendradarbiavimas tarp valstybių ir institucijų, keitimasis gerąja patirtimi yra būtinas norint paskatinti ūkininkus, kad pirmenybę jie teiktų būtent ekologinei gamybai“, – kalbėjo „Ekoagros“ plėtros vadovė Laima Petraitienė.

Šis projektas paskatino toliau bendradarbiauti – „Ekoagros“ ir kaimyninėje Latvijoje įkurtas Sertifikavimo ir tyrimų centras organizuoja susitikimus, kurių metu keičiasi gerąja patirtimi, sprendžia aktualius sertifikavimo klausimus.

Antri metai „Ekoagros“ kartu su kitomis ekologiniam sektoriui atstovaujančiomis organizacijomis dalyvauja pasaulinėje ekologiškų produktų parodoje „Biofach“.

Dalyvavimas tokioje parodoje ypač reikšmingas, nes įgyjama naujos patirties, susipažįstama su naujovėmis, susitinkama su užsienio partneriais.

Darbai ateičiai

Lietuvoje prieš du dešimtmečius retas perkantis žmogus susimąstydavo, ar produktas yra sveikas valgyti.

Tačiau situacija pasikeitė. Statistika rodo, jog vis daugiau suvartojama ekologiškų produktų visame pasaulyje ir Lietuvoje.

Taigi vartotojų poreikiai linksta į gerąją pusę, nes dabar pageidaujama kokybiškesnio ir natūralesnio maisto, norima tausoti aplinką ir jos išteklius.

Šiuo metu formuojasi nauja vartotojų grupė, kuri renkasi tik natūralius ir sveikatai palankius produktus. Vartotojai ieško visų įprastų produktų alternatyvų.

Ekologiški produktai Lietuvoje tampa vis populiaresni ir paklausesni, o tai ir įpareigojimas įstaigai kuo atsakingiau ir profesionaliau kontroliuoti ekologinės gamybos sektorių.

„Šiemet įstaigai labai svarbūs metai – Nacionalinis akreditacijos biuras vertins sertifikavimo veiklų atitiktį naujajam standartui, Europos Komisija vykdys auditą, – teigė „Ekoagros“ vadovas. – Svarbiausia – nestovėti vietoje. Nelaukiame, kol užsienio ekspertai pateiks pastabų, tad iš anksto rengiamės auditui. Štai kad ir šiomis dienomis kartu su VMVT rengiamos ekologiško produkto atsekamumo pratybos, kurių metu produktas bus atsekamas nuo prekybos centro iki ekologinės gamybos lauko.“

„Nuosekliai siekiame, kad pasitikėjimas sertifikavimo įstaiga tik didėtų, – tvirtino A. Makarevičius. – Taip pat matome, kad dirbant kartu su kitomis organizacijomis galima nuveikti išties nemažai ekologinės gamybos kontrolės stiprinimo, teikiamų paslaugų kokybės gerinimo, vartotojų švietimo srityse.“

Svarbiausios datos ir įvykiai

Viešąją įstaigą „Ekoagros“ 1997 metų kovo 14-ąją įsteigė Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijos.

Tų pačių metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais atlikti pirmieji šalies ūkių sertifikavimo darbai.

1998-aisiais „Ekoagros" tapo Tarptautinės ekologinio žemės ūkio organizacijų asociacijos (IFOAM), vienijančios daugiau kaip 100 šalių atstovus, nare.

2000 metais žemės ūkio ministro įsakymu „Ekoagros“ pavesta vykdyti sertifikacijos įstaigos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles.

Tais pačiais metais suteikta IFOAM Akreditacijos tarnybos akreditacija.

2004-aisiais pelnytas žemės ūkio ir miškų parodos „Ką pasėsi“ apdovanojimas už žemės ūkio naujovių diegimą.

Nuo 2005-ųjų sertifikavimo įstaiga yra akredituota Nacionalinio akreditacijos biuro prie Aplinkos ministerijos.

2006-ųjų pradžioje pradėjo veikti įstaigos filialai Telšiuose ir Utenoje.

2008 metais išduoti pirmieji išskirtinės kokybės produktų sertifikatai.

2014-aisiais atlikti papildomi patikrinimai pagal privačių standartų „Bioland“, „Demeter“, „BioSuisse“ reikalavimus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.