Daugiabučių modernizacija po 2020-ųjų: kas laukia?

Vieni iš svarbiausių klausimų senos statybos daugiabučių modernizacijos kontekste – kas laukia po 2020 m., kai reikalavimai pastatams dar labiau sugriežtės? Ar tai reiškia, jog po daugiabučio modernizacijos reikės... dar vienos modernizacijos, kuri paverstų pastatą dar labiau energetiškai efektyviu? Apie tai klausiame Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialisto Tomo Baranausko.

Po daugiabučio modernizacijos reikės... dar vienos modernizacijos, kuri paverstų pastatą dar labiau energetiškai efektyviu?<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Po daugiabučio modernizacijos reikės... dar vienos modernizacijos, kuri paverstų pastatą dar labiau energetiškai efektyviu?<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 21, 2015, 1:02 PM, atnaujinta Jan 6, 2018, 7:16 AM

Kas sprendžia, kokie pastatai turi būti?

Dažnai girdime, kad didinti pastatų energinį naudingumą Lietuvą įpareigoja Europos Sąjungos (ES) teisės aktai. Tačiau kaip konkrečiai atrodo šis procesas ir kokią reikšmę jis turi atnaujinamiems daugiabučiams? Aplinkos ministerijos specialistas nurodo, jog pagal vieną iš ES direktyvų visos valstybės privalo nusistatyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus naujiems, esamiems ir modernizuojamiems pastatams.

„Nustatant pastatų energinio naudingumo normas Lietuvoje, remtasi pastatų sąnaudų atžvilgiu optimaliu minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygiu. Tam, kad nustatyti vadinamą optimalų lygį Lietuvoje, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas, Aplinkos ministerijos užsakymu, 2012 m. atliko studiją „Dėl sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių, pagal lyginamosios metodikos principus, nurodytus 2012-01-16 Europos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012, nustatymo pastatams“.

Apskaičiuota virš 1800 galimų variantų atsižvelgiant į skirtingą pastatų konfigūraciją, paskirtį, inžinerinių sistemų tipą ir skirtingą energijos kainų kitimo scenarijų, Lietuvos klimato sąlygas“, – paaiškina T.Baranauskas.

Vadovaujantis šios studijos rezultatais ir iš esmės įvertinus projektavimo ir statybos įmonių pasirengimą pereiti prie energiškai efektyvesnių pastatų projektavimo ir statybos, nustatyti reikalavimai nacionaliniuose teisės aktuose. „Nacionalinių teisės aktų projektai buvo derinti su pagrindinėmis statybos srities asociacijomis“, – pabrėžia specialistas.

Reikalavimai griežtėja palaipsniui

T.Baranauskas akcentuoja, jog nuogąstavimai dėl to, kad jau po kelerių metų visi pastatai turės būti A++ klasės, nėra pagrįsti. Itin griežti reikalavimai galios tik naujai statomiems pastatams, be to, kaip ir kada griežtėja reikalavimai, numatyta teisės aktuose.

„Siekiant palengvinti statybos ir projektavimo išlaidų prognozavimą, teisės aktuose jau 2012 m. numatytas energinio naudingumo reikalavimų griežtinimas ir pereinamumas pagal datas“, – patikina vyr. specialistas. Štai naujai statomų pastatų iki 2014 m. energinio naudingumo klasė turėjo būti ne žemesnė kaip C. Po 2014 m. sausio 1 d., – ne žemesnė kaip B ir t. t. Ne žemesnė kaip A++ klasė naujai statomiems pastatams bus privaloma po 2021 m. sausio 1 d.

„Atitinkamai ir modernizuojamų pastatų iki 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turėjo būti ne žemesnė kaip D, o po 2014 m. sausio 1 d. ne žemesnė kaip C“, – sako pašnekovas. Jis atkreipia dėmesį, kad net po 2020 m. griežti reikalavimai galios tik naujai statomiems pastatams.

„Pagal direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai – tai yra, tokie pastatai, kurių energinis efektyvumas yra labai aukštas, o reikalingos energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją. Pagal Lietuvoje priimtą klasifikaciją tokie pastatai atitinka A++ klasę“, – pokalbį užbaigia Aplinkos ministerijos atstovas.

www.atnaujinkimebusta.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.