Vaikų skurdo rizikos lygio augimui nemažai įtakos turėjo ne tik 2008 m. krizė, bet ir 2011 m. pasikeitusi motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo tvarka.
Labiau skursta vienišų tėvų vaikai
Didžiausias skurdo rizikos lygis grėsė šeimoms, susidedančioms iš vieno suaugusio asmens su vienu ar daugiau vaikų.
Reikia dar paminėti, kad Lietuvoje 2013 m. didžiausią skurdo riziką patyrė bedarbiai ir mažas pajamas gaunantys žmonės.
„Visų pirma, reikia padėti vaikų tėvams. 70 proc. problemų dingtų, jeigu tėvai turėtų normaliai apmokamą darbą ir kiekvienas gautų apie 400 – 600 eurų atlyginimą, – mano Vilniaus universiteto profesorius, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos narys Boguslavas Gruževskis. – Kadangi atlyginimų per dieną nepakelsi, todėl skurstantiems vaikams šiuo metu labai svarbu padėti socialinėmis paslaugomis“.
Vaikams – daugiau galimybių tobulėti
„Šių socialinių paslaugų negalima tapatinti su pašalpomis. Nepasiturintiems Lietuvos vaikams reikia mažiausiai 5 – 10 kartų daugiau dėmesio edukacijos, laisvalaikio praleidimo ir integracijos srityse. Ir jeigu ES investicijų programa siekia mažinti vaikų skurdą, reiktų atkreipti dėmesį, kaip stipriai vaikams reikia ką tik minėtų paslaugų“, – kalba B. Gruževskis.
Profesorius sako, kad edukacijos srityje visų svarbiausia – tai mažųjų motyvacijos formavimas. „Reiktų atgaivinti vaikų norą mokytis ir plėsti savo sugebėjimus“, – aiškina tyrėjas.
Visų antra, vaikams reikia padėti mokykloje pasivyti bendraklasius, įveikti mokymosi kursą.
Nepasiturintiems vaikams ne mažiau svarbios laisvalaikio praleidimo paslaugos. „Vaikai įvairūs, vieni gabesni, kiti – mažiau, tačiau labai reikalinga jiems užtikrinti erdvę, kur mažieji laisvalaikiu galėtų realizuoti savo sugebėjimus. Be to, popamokinės veiklos reikia ne kartą per savaitę, o nuolat ir pilnavertiškos. Reikalinga galimybė išvykti į varžybas, jeigu tai sportas.
Kad būtų popieriaus ir kitų reikalingų priemonių, jeigu tai menai. Kad vaikas pajaustų gyvenimo skonį, – kalba B.Gruževskis. – Jeigu vaikas namuose gyvena rizikingose sąlygose, mokykloje, popamokinėse veiklose, jis turėtų pasijausti pilnaverčiu žmogumi, kuris žino, kad ateityje turės galimybių“.
Galų gale, B.Gruževskis pamini ir integracines priemones. „Vasaros laikotarpiu reikia, kad vaikai iš skurdžių šeimų išvažiuotų pailsėti, bet ne toje pačioje savivaldybėje. Jūrą reikia vaikams parodyti. Be to, reikia įdarbinimo rėmimo, padėti vyresniems jaunuoliams vasaros metu užsidirbti“, – sako profesorius.
Anot pašnekovo, visas šias priemones jungia žmogiškumo ugdymas. „Jeigu nepavyks efektyviai panaudoti lėšų ir užtikrinti tikro vaikų ugdymo, pagarbos jiems ugdymo, skurdo nenugalėsime, – komentuoja B. Gruževskis. – Turime skurdo kultūros paplitimą: skurdas fiksuojamas jau antroje, trečioje kartoje. Tai ne momentinis skurdas, kai skurstama savaitę, mėnesį ar metus. Per 25 metus formavosi iš kartos į kartą persiduodantis skurdas ir jo pasekmės: nenoras dirbti, aplinkos kaltinimas, savo galimybių neįvertinimas. Išeitis iš to nelaimingo rato yra investicijos į vaikus. Per švietimą, motyvaciją, laisvalaikį ir svarbiausia – vaiko orumą. Jeigu jis, pasinaudodamas mūsų paslaugomis, pasijaustų vertingas, kad gali savo pastangomis pasiekti tikslų, bus padaryta labai daug“.
Plėtos paslaugas šeimai
Didelė dalis 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos prioriteto – Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu – priemonių yra tiesiogiai ar netiesiogiai mažinančios vaikų skurdą ir socialinę atskirtį. Daugiausia priemonių yra skirta įgyvendinant uždavinį „Didinti bendruomenėje teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę, plėtoti paslaugas šeimai“, nes vaikų skurdas neatsiejamas nuo suaugusiųjų. Tai – kompleksinės paslaugos šeimai, smurto artimoje aplinkoje prevencija, dalis pertvarkos priemonių, integrali pagalba į namus, darbas su šeima.
Vaikų skurdui mažinti skirtos ir priemonės, kuriomis siekiama didesnės socialinės, kultūrinės integracijos ir visuomenės sveikatos gerinimo. Pavyzdžiui priemonės, skirtos remti iniciatyvas mažinant ankstyvąjį pasitraukimą iš švietimo sistemos, didinant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtrauktį, kuriant saugią mokyklą. Taip pat reikšmingos priemonės, skirtos vaikų socializavimui ir pan.
