Jungtinių Tautų duomenimis, Tailandas šiuo metu yra trečioji
didžiausia žuvies eksportuotoja – ją lenkia tik Kinija ir
Norvegija. Maždaug 15 proc. Tailando eksporto išvežama į Europos
Sąjungą.
Antradienį ES pareigūnai pareiškė „smerkiantys šalies žvejybos
sektoriaus priežiūros, kontrolės ir nuobaudų sistemos trūkumą –
Tailandas deda per mažai pastangų“. Norėdamas išvengti draudimo,
Bankokas turi „įgyvendinti tinkamą veiksmų planą“, sumažinsiantį
šalies vandenyse vykdomos nelegalios žvejybos apimtis per
ateinančius šešis mėnesius, pranešė Briuselis. Beje, atšauktas
panašus draudimas, anksčiau galiojęs prekėms iš Filipinų ir Pietų
Korėjos.
Tailando pareigūnams suteikiami šeši mėnesiai imtis priemonių
žvejybos pramonei sutvarkyti, arba šaliai teks prisijungti prie
kaimyninės Kambodžos, laikomos vienintele Pietryčių Azijos
valstybe, esančia ES juodajame sąraše.
Kaip trečiadienį žurnalistams sakė Tailando žemės ūkio
ministras Petipongas Puengbunas Na Ajudhija (Petipong Puengbun Na
Ayudhya), toks ES importo draudimas šaliai gali kainuoti iki 30
mlrd. Tailando batų (927 mln. JAV dolerių) per metus.
„Esu įsitikinęs, kad mūsų privatus sektorius, žvejai ir
žvejybos ūkių operatorės supranta, kad jeigu mums nepavyks
išspręsti šios problemos mūsų žvejybos pramonei iškils rimtų
problemų“, – sakė jis.
Tailando žvejybos pramonė sudaro 40 proc. šalies maisto
produkcijos eksporto.
Tačiau šios pramonės įvaizdžiui smarkiai pakenkė įtarimai, esą
joje naudojamas priverstinis darbas ir vykdoma nelegali žvejyba.
Anot kritikų, į tokią praktiką ne viena šalies vyriausybė tiesiog
užmerkdavo akis.
Tailando žemės ūkio ministras sako esąs tikras, kad Bankokas
įvykdys ES nustatytą šešių mėnesių terminą.
