Jungtinių Tautų duomenimis, Tailandas šiuo metu yra trečioji didžiausia žuvies eksportuotoja – ją lenkia tik Kinija ir Norvegija. Maždaug 15 proc. Tailando eksporto išvežama į Europos Sąjungą.
Antradienį ES pareigūnai pareiškė „smerkiantys šalies žvejybos sektoriaus priežiūros, kontrolės ir nuobaudų sistemos trūkumą – Tailandas deda per mažai pastangų“. Norėdamas išvengti draudimo, Bankokas turi „įgyvendinti tinkamą veiksmų planą“, sumažinsiantį šalies vandenyse vykdomos nelegalios žvejybos apimtis per ateinančius šešis mėnesius, pranešė Briuselis. Beje, atšauktas panašus draudimas, anksčiau galiojęs prekėms iš Filipinų ir Pietų Korėjos.
Tailando pareigūnams suteikiami šeši mėnesiai imtis priemonių žvejybos pramonei sutvarkyti, arba šaliai teks prisijungti prie kaimyninės Kambodžos, laikomos vienintele Pietryčių Azijos valstybe, esančia ES juodajame sąraše.
Kaip trečiadienį žurnalistams sakė Tailando žemės ūkio ministras Petipongas Puengbunas Na Ajudhija (Petipong Puengbun Na Ayudhya), toks ES importo draudimas šaliai gali kainuoti iki 30 mlrd. Tailando batų (927 mln. JAV dolerių) per metus.
„Esu įsitikinęs, kad mūsų privatus sektorius, žvejai ir žvejybos ūkių operatorės supranta, kad jeigu mums nepavyks išspręsti šios problemos mūsų žvejybos pramonei iškils rimtų problemų“, – sakė jis.
Tailando žvejybos pramonė sudaro 40 proc. šalies maisto produkcijos eksporto.
Tačiau šios pramonės įvaizdžiui smarkiai pakenkė įtarimai, esą joje naudojamas priverstinis darbas ir vykdoma nelegali žvejyba. Anot kritikų, į tokią praktiką ne viena šalies vyriausybė tiesiog užmerkdavo akis.
Tailando žemės ūkio ministras sako esąs tikras, kad Bankokas įvykdys ES nustatytą šešių mėnesių terminą.
