Vos tik Lietuvai 2004-aisiais tapus ES ir NATO nare, į mūsų šalį atvyko Dietmaras Luzas. Mūsų valstybė, kaip ir kitos naujosios Bendrijos narės, atsirado jo taikiklyje, nes verslininkas ieškojo naujų šalių savo įmonei plėsti.
2005-aisiais „KTG Agrar“ padalinys atsirado ir Lietuvoje.
„Mums tiko politinė padėtis ir žmonių išsilavinimas. Čia lyja, dirva geresnė nei Vokietijoje, tik bėda, kad vasara trumpa.
Verslo pradžia nebuvo sunki, tiktai biurokratijos pas jus daugiau nei Vokietijoje“, – prisimena D.Luzas. Šiuo metu „KTG Agrar“ veikia Mažeikiuose, Raseiniuose ir Pauliuose (Jurbarko r.).
D.Luzas patenkintas verslo sąlygomis Lietuvoje: „Čia daug kas labai gerai. Pavyzdžiui, Registrų centras veikia geriau nei Vokietijoje, jis kur kas šiuolaikiškesnis. Tiktai Darbo kodeksas verslininkams nėra patogus.“
Skaičiai – pavydėtini
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (AHK) atliktos verslininkų apklausos, kurioje dalyvavo 135 įmonės, duomenys itin palankūs Lietuvai.
Net 93 proc. apklaustų įmonių savo investicijoms vėl mielai rinktųsi mūsų valstybę. „Daugelis šalių apie tokius skaičius tiktai svajoja“, – kalbėjo AHK vykdančioji valdybos narė Maren Diale-Schellschmidt.
Teigiami ir kitų Baltijos šalių vertinimai: Estijoje šis skaičius siekia 96 proc., Latvijoje – 82 proc.
Šis įvertinimas, nepaisant praėjusių krizių, nekinta jau dešimtmetį. Nuomonės nepakeitė net ir konfliktas su Rusija – visų trijų šalių rodikliai, palyginti su 2014 metais, netgi truputį pakilo.
Tai liudija rimtus Vokietijos įmonių ketinimus Baltijos regione ir geras sąlygas, kurias jie čia randa ir vertina.
„Paprastai vokiečiai pirmenybę teikdavo Slovėnijai, Slovakijai. Bet dėl ekonominių sunkumų, kuriuos patiria šios šalys, padėtis pasikeitė“, – atkreipė dėmesį M.Diale-Schellschmidt.
Lietuva – kaip Berlynas
Kad vokiečiai steigti įmones rinktųsi ne kurią kitą šalį, o Lietuvą, pirmiausia jie turi apie mus žinoti. Pasak M.Diale-Schellschmidt, įtikinti vokietį atvažiuoti į Lietuvą ne taip paprasta.
„Kai pasiūlai čia atvažiuoti, išgirsti, kad Lietuva – tokio dydžio kaip Berlynas. Tačiau kai vis dėlto čia atvyksta, nustemba“, – teigė AHK valdybos narė.
Populiarinant Lietuvą veikia net ir tokie dalykai kaip per televiziją rodomi mūsų plaukikai arba Vokietijoje koncertavusio Martyno Levickio pavardė.
„Neseniai paklausėme vienos įmonės atstovo, kaip jis sužinojo apie Lietuvą. Pasirodo, sporto klube sportuoja su lietuve“, – smagias istorijas pasakojo M.Diale-Schellschmidt.
AHK Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė vardija mūsų pranašumus prieš kitas Baltijos šalis: stabili politinė padėtis, išplėtota infrastruktūra, keliai, daug reikalų galima sutvarkyti internetu, efektyvėja darbas su valstybės institucijomis.
Be to, lietuviai moka tris ar net keturias kalbas. Vokiečių akyse mes esame lojalūs, kvalifikuoti ir kruopštūs, tik kartais investuotojams pritrūksta darbuotojų, turinčių profesinį pasirengimą.
„Savo darbuotojus ruošiame patys – mokome praktinių įgūdžių. Pas jus daug žmonių turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau neturi darbo“, – aiškino D.Luzas.
Latvijoje – liūdniau
Nors dabartinė bendra padėtis dėl krizės ir neatrodo tokia liūdna, beveik 30 proc. apklausos dalyvių Estijoje ir Lietuvoje, o Latvijoje net kas antras skundėsi, kad ekonominės sankcijos Rusijai ir embargas jau paveikė jų verslą.
Lietuvoje to pasekmes juto 28 proc. apklaustų įmonių, o dar 32 proc. baiminosi nemalonumų ateityje. Latvijoje net 70 proc. vokiškų įmonių jau dabar junta geopolitinės situacijos įtaką arba mano, kad tai pajus netrukus.
M.Diale-Schellschmidt spėjo, jog Latvijoje veikiančių įmonių pesimizmą galėjo lemti tai, kad ten gerokai mažiau nei pas mus yra gamybos įmonių, kurios prireikus gali diversifikuoti rinkas.
Ekonomikos pakilimas toliau tęsiasi
Tiesioginės Vokietijos įmonių investicijos 2014 metų pabaigoje Lietuvoje sudarė 9,3 proc. 2014–2011 m. tiesioginės vokiečių investicijos Lietuvoje sukosi apie 1,1–1,2 mlrd. eurų.
Latvijoje 2014 m. pabaigoje Vokietijos tiesioginių investicijų dalis buvo 5,8 proc., Estijoje – 1,8 proc.
Mūsų valstybei Vokietija yra viena svarbiausių prekybos partnerių. Pernai į šią šalį eksportuota 1,7669 mlrd. eurų vertės prekių ir paslaugų (daugiau – tik į Rusiją, Latviją ir Lenkiją). Importas siekė 2,8988 mlrd. eurų (daugiau – tik iš Rusijos).
Per šių metų sausį ir vasarį eksportas į Vokietiją sudarė 308,1 mln., importas iš jos – 397,6 mln. eurų.
2014 m. Vokietijos ekonomika augo 1,6 proc., nors tikėtasi gerokai prastesnių rezultatų.
Šį pavasarį šios šalies ūkis dar labiau atgijo: kovą verslo aktyvumas Vokietijoje išaugo stipriausiai per pastaruosius aštuonis mėnesius. To paties mėnesio rodikliais, Vokietijos gamyklų našumas buvo didžiausias per beveik metus.