Į Lietuvą ateina penkios rimtos tarptautinės kompanijos

Organizacijai „Investuok Lietuvoje“ optimizmo nestinga.

Konkurencija dėl investicinių projektų regione auga, todėl šalies konkurencingumas ir sugebėjimas aktyviai pritraukti investicijų įgyja vis didesnę reikšmę.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Konkurencija dėl investicinių projektų regione auga, todėl šalies konkurencingumas ir sugebėjimas aktyviai pritraukti investicijų įgyja vis didesnę reikšmę.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė

Apr 24, 2015, 10:30 AM, atnaujinta Jan 6, 2018, 1:16 AM

„Kiekvienas Lietuvos verslo atstovas yra Lietuvos ambasadorius. Jei myli savo šalį, gali padėti jai pritraukti investicijų“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.

Pasak M.Katino, tos užsienio įmonės, kurios ateina į Lietuvą, yra su mūsų šalimi susijusios – galbūt jų atstovai yra dirbę Lietuvoje anksčiau, yra kažkelintos kartos lietuvių palikuonys.

„Visada yra beateinančių į Lietuvą didelių svarbių užsienio kompanijų, yra dabar svarstančių paskutinį žingsnį“, – sakė M.Katinas.

Anot jo, tai labai rimtos penkios tarptautinės kompanijos. Jų veiklos sritys – gamyba, paslaugų, IT sektorius. Į Lietuvą jos turėtų ateiti per artimiausius metus, „Investuok Lietuvoje“ kalba apie 70 proc. tikimybę, kad taip ir nutiks. Tai įmonės, veikiančios Skandinavijoje, JAV, Vokietijoje.

Anot „Investuok Lietuvoje“ atstovo Justino Pagirio, iš viso šalių, su kuriomis dirba „Investuok Lietuvoje“, yra apie šimtą.

M.Katinas pabrėžė, kad labai svarbus dalykas laukiant rimtų investuotojų – būtina mokėti tris užsienio kalbas.

„Faktas, kad galimybių turime, tačiau klausimas, kaip pavyktų konkuruoti su Šiaurės šalimis“, – sakė M.Katinas.

Kiekvienam miestui – savo

Kuo patrauklūs, anot „Investuok Lietuvoje“, galėtų būti pavieniai Lietuvos miestai?

Anot „Investuok Lietuvoje“ Regionų plėtros koordinatorės Rugilės Andziukevičiūtės, Panevėžiui investicijų galėtų pritraukti mechaninė inžinerija, Kaunas patrauklus paslaugų centrams, Klaipėdos sritis – logistika, Šiauliams – elektronikos sektorius. Tačiau tuo turėtų rimtai domėtis ir aukščiausi miesto žmonės – merai.

Lyderė regione

Nors Lietuva 2014 m. buvo investicinių projektų pritraukimo lyderė regione, bendras investicijų projektų skaičius Centrinėje ir Rytų Europoje krito 9 proc., visoje ES – 15 proc.

Konkurencija dėl investicinių projektų regione auga, todėl šalies konkurencingumas ir sugebėjimas aktyviai pritraukti investicijų įgyja vis didesnę reikšmę.

Kuo Lietuva planuoja išsiskirti traukdama užsienio investicijas ir kur „Investuok Lietuvoje“ mato didžiausią Lietuvos potencialą?

Kaip sakė „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas, pastarieji keleri metai Lietuvai šiuo atžvilgiu geri. Anot jo, Lietuva galėtų tapti regiono investicijų centru.

Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje vienam milijonui žmonių tenka 14,81 tiesioginių užsienio investicijų projektų.

Šių „Investuok Lietuvoje“ pritrauktų projektų plėtotojai per pastaruosius ketverius metus sumokėjo mokesčių, susijusių su darbo santykiais, 161,46 mln. eurų.

M.Katinas pabrėžė, kad Vilnius ir Kaunas sulaukė nemenko pripažinimo iš tarptautinių organizacijų. Jis pabrėžė Tarptautinio valiutos fondo pripažinimą, kad Lietuva – išsivysčiusios ekonomikos šalis.

Gamybos srityje atsiliekame

„Į gamybą investicijų pritraukiame mažiau, patrauklesnės paslaugos. Lietuva paslaugų sektoriuje pirmauja Vidurio ir Rytų Europoje, o gamybos srityje šiek tiek atsilieka“, – sakė M.Katinas. Investicinių užsienio projektų Vidurio ir Rytų Europoje mažėja, jų skaičius auga tik Lietuvoje ir Vengrijoje. Anot M.Katino, turime 3–5 metus, kad pasiruoštume kovai dėl investicinių projektų.

Lietuva, anot jo, yra konkurencinga gamybos sektoriuje – elektronikoje, metalo gaminių, pramonės įrenginių, plataus vartojimo gaminių sektoriuje, tačiau pagrindinė sritis – inžinerinė pramonė.

Taip pat perspektyvūs gyvybės mokslai (medicinos biotechnologijos ir pramoninės technologijos) ir paslaugų sektorius (paslaugų centrai, techninio aptarnavimo centrai, dizaino, testavimo, įtraukiant IT produktų plėtotę, duomenų centrai).

„Kompanijos, kurios eina į Lietuvą, čia pradeda nuo paprastesnių paslaugų, o vėliau pereina prie sudėtingesnių“, – sakė M.Katinas.

Darbo jėga – iš užsienio

Pasak M.Katino, demografija yra problema Lietuvoje.

„Mes turime nedaug žmonių. Jei sugebi pritraukti žmonių, kurie reikalingi ūkiui, šalies ekonomikai, gerai.

Imigraciją mes suprantame kaip instrumentą neįleisti mums netinkamų žmonių, tačiau nesuvokiame, kad galime pritraukti reikalingų“, – sakė M.Katinas.

Lietuva galėtų išlošti pritraukdama žmonių iš Rytų regiono. Jis išskyrė IT sektoriaus specialistus.

Reikia keisti švietimo sistemą

„Žvelgiant iš investicijų pozicijos, Lietuvoje turėtų būti prioritetas – švietimo sistemos pokyčiai, antra sritis – infrastruktūra, kurią Lietuva turi – mokslo slėniai, laboratorijos, trečia – valstybės reguliavimo aplinka, tai ir Darbo kodeksas“, – ką reikėtų keisti ar tobulinti, išvardijo M.Katinas.

Anot jo, derėtų labiau susieti mokslą ir verslą, taip pat studijų sistemą ir verslą, rengti tuos specialistus, kurių reikia verslui, o ne, tarkim, galybę teisininkų, kurie artimiausiais metais vargiai ras darbą pagal specialybę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.