„Žinoma, kad galime matyti Lietuvos analogijų su Graikija.
2009 metais dėl finansų krizės mūsų pajamos iš mokesčių smuko
trečdaliu, ir mes sugebėjome įveikti šiuos sunkumus be išorės
pagalbos, nesikreipdami į institucijas“, – sakė
ministras, turėdamas omenyje Tarptautinį valiutos fondą ir
ES institucijas, kurios reikalauja iš Graikijos reformų mainais už
naujas paskolas.
R.Šadžius pripažino, kad skolinimasis krizės metu Lietuvai
kainavo brangiai, tačiau pridūrė, kad tuometinės skolos jau
grąžintos, o dabar Lietuvai skolinama už mažas palūkanas.
Lietuvos ekonomika 2009 metais smuko beveik 15 proc.
„Būtent todėl linkiu visoms šalims, kurios susiduria su
problemomis, didžiausios sėkmės vykdyti reformas, o ne vien remtis
pagalba iš išorės“, – kalbėjo R.Šadžius.
Jo teigimu, Graikijos derybos su kreditoriais „įgauna
greitį“, bet pažangos priimti sprendimus kol kas nepakanka. Kartu
R.Šadžius pabrėžė, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos
„nėra išeitis“.
19 euro zonos šalių finansų ministrų Rygoje penktadienį
pradėjo susitikimą, kuriame anksčiau buvo tikimasi sutarti dėl
finansinės paramos Graikijai.
Iki šiol pažanga derybose buvo ribota, tačiau Atėnams jau
netrukus gali pritrūkti finansų atiduoti skolą kreditoriams, o tai
padidintų Atėnų pasitraukimo iš euro zonos galimybę.
Niuksai už prastas derybas
Pinigų pristigusi Graikija
nepadarė pakankamos pažangos derybose su partneriais Europoje,
turinčiose atverti galimybę gauti labai reikalingų lėšų pagal
didžiulio masto ES ir Tarptautinio valiutos fondo finansinės pagalbos paketą, penktadienį pareiškė Bendrijos
euro reikalų komisaras Valdis Dombrovskis.
„Pažanga techninėse derybose nebuvo pakankama, kad būtų
pasiekta kokia nors išvada per Eurogrupės susitikimą čia,
Rygoje“, – V.Dombrovskis sakė atvykęs į euro zonos finansų
ministrų susitikimą.
Rygoje 19 ministrų susitiks aptarti padėties Graikijoje, o
daugelis tikėjosi, kad per šias derybas pavyks išeiti iš jau kelis
mėnesius besitęsiančios aklavietės.
„Pažanga buvo padaryta – tikiuosi, kad bus pranešta apie
didelę pažanga. Šiandien pirmiausiai išklausysiu institucijų“
– sakė į derybas atvykęs Eurogrupės pirmininkas Jeroenas
Dijsselbloemas.
Graikijos pareigūnai ir tarptautiniai skolintojai jau seniai
diskutuoja dėl didžiulio masto Atėnų finansinio gelbėjimo
programos ir reformų, kurias privalo vykdyti ta šalis mainais į
skubiai reikalingas lėšas.
Baigiasi laikas
J.Dijsselbloemas perspėjo, kad Atėnams „baigiasi laikas“
sudaryti susitarimą ir kad visos euro zonos narės suvokia „didelį
skubos jausmą“ siekiant susitarimo.
Jis pridūrė, jog Atėnams labai svarbu kuo greičiau sudaryti
susitarimą, kuris šaliai atvertų finansinius išteklius, kad
Graikija „užsitikrintų pakankamai pinigų tolesniam vyriausybės
darbui“.
Iki šiol pažanga derybose buvo menka, nors Atėnams lieka vis
mažiau laiko ir pinigų atsiskaityti su kreditoriais, todėl didėja
valstybės bankroto ir potencialaus chaotiško pasitraukimo iš
vieningos valiutos bloko pavojus.
„Pastarąją savaitę girdėjau kai kurių teigiamų naujienų,
bet turiu sužinoti daugiau“, – sakė J.Dijsselbloemas.
Vasarį ministrai susitarė, kad radikalios kairiosios partijos
„Syriza“ vadovaujama Atėnų vyriausybė iki balandžio pabaigos
pateiks išsamų planuojamų reformų sąrašą, bet dabar atrodo vis
labiau tikėtina, jog to nepavyks padaryti per numatytą terminą.
J.Dijsselbloemas pažymėjo: „Balandis dar nesibaigė.“
„Tas galutinis terminas svarbesnis Graikijos pusei“, –
pridūrė jis, turėdamas omenyje, kad lėšų stygius spaus Atėnus
sutikti su kompromisu.
Tačiau J.Dijsselbloemas, antrindamas V.Dombrovskiui, pareiškė
nesitikintis, kad visų pageidaujamas susitarimas bus pasiektas
Rygoje.
Graikija privalo iki balandžio pabaigos susitarti dėl tolesnių
reformų mainais į lėšas, kurias yra pasiruošę pervesti Atėnų
kreditoriai. Jeigu Graikija tų pinigų negautų, šaliai gresia
potencialus bankrotas.