„Žinoma, kad galime matyti Lietuvos analogijų su Graikija. 2009 metais dėl finansų krizės mūsų pajamos iš mokesčių smuko trečdaliu, ir mes sugebėjome įveikti šiuos sunkumus be išorės pagalbos, nesikreipdami į institucijas“, – sakė ministras, turėdamas omenyje Tarptautinį valiutos fondą ir ES institucijas, kurios reikalauja iš Graikijos reformų mainais už naujas paskolas.
R.Šadžius pripažino, kad skolinimasis krizės metu Lietuvai kainavo brangiai, tačiau pridūrė, kad tuometinės skolos jau grąžintos, o dabar Lietuvai skolinama už mažas palūkanas. Lietuvos ekonomika 2009 metais smuko beveik 15 proc.
„Būtent todėl linkiu visoms šalims, kurios susiduria su problemomis, didžiausios sėkmės vykdyti reformas, o ne vien remtis pagalba iš išorės“, – kalbėjo R.Šadžius.
Jo teigimu, Graikijos derybos su kreditoriais „įgauna greitį“, bet pažangos priimti sprendimus kol kas nepakanka. Kartu R.Šadžius pabrėžė, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos „nėra išeitis“.
19 euro zonos šalių finansų ministrų Rygoje penktadienį pradėjo susitikimą, kuriame anksčiau buvo tikimasi sutarti dėl finansinės paramos Graikijai.
Iki šiol pažanga derybose buvo ribota, tačiau Atėnams jau netrukus gali pritrūkti finansų atiduoti skolą kreditoriams, o tai padidintų Atėnų pasitraukimo iš euro zonos galimybę.
Niuksai už prastas derybas
Pinigų pristigusi Graikija nepadarė pakankamos pažangos derybose su partneriais Europoje, turinčiose atverti galimybę gauti labai reikalingų lėšų pagal didžiulio masto ES ir Tarptautinio valiutos fondo finansinės pagalbos paketą, penktadienį pareiškė Bendrijos euro reikalų komisaras Valdis Dombrovskis.
„Pažanga techninėse derybose nebuvo pakankama, kad būtų pasiekta kokia nors išvada per Eurogrupės susitikimą čia, Rygoje“, – V.Dombrovskis sakė atvykęs į euro zonos finansų ministrų susitikimą.
Rygoje 19 ministrų susitiks aptarti padėties Graikijoje, o daugelis tikėjosi, kad per šias derybas pavyks išeiti iš jau kelis mėnesius besitęsiančios aklavietės.
„Pažanga buvo padaryta – tikiuosi, kad bus pranešta apie didelę pažanga. Šiandien pirmiausiai išklausysiu institucijų“ – sakė į derybas atvykęs Eurogrupės pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas.
Graikijos pareigūnai ir tarptautiniai skolintojai jau seniai diskutuoja dėl didžiulio masto Atėnų finansinio gelbėjimo programos ir reformų, kurias privalo vykdyti ta šalis mainais į skubiai reikalingas lėšas.
Baigiasi laikas
J.Dijsselbloemas perspėjo, kad Atėnams „baigiasi laikas“ sudaryti susitarimą ir kad visos euro zonos narės suvokia „didelį skubos jausmą“ siekiant susitarimo.
Jis pridūrė, jog Atėnams labai svarbu kuo greičiau sudaryti susitarimą, kuris šaliai atvertų finansinius išteklius, kad Graikija „užsitikrintų pakankamai pinigų tolesniam vyriausybės darbui“.
Iki šiol pažanga derybose buvo menka, nors Atėnams lieka vis mažiau laiko ir pinigų atsiskaityti su kreditoriais, todėl didėja valstybės bankroto ir potencialaus chaotiško pasitraukimo iš vieningos valiutos bloko pavojus.
„Pastarąją savaitę girdėjau kai kurių teigiamų naujienų, bet turiu sužinoti daugiau“, – sakė J.Dijsselbloemas.
Vasarį ministrai susitarė, kad radikalios kairiosios partijos „Syriza“ vadovaujama Atėnų vyriausybė iki balandžio pabaigos pateiks išsamų planuojamų reformų sąrašą, bet dabar atrodo vis labiau tikėtina, jog to nepavyks padaryti per numatytą terminą.
J.Dijsselbloemas pažymėjo: „Balandis dar nesibaigė.“
„Tas galutinis terminas svarbesnis Graikijos pusei“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje, kad lėšų stygius spaus Atėnus sutikti su kompromisu.
Tačiau J.Dijsselbloemas, antrindamas V.Dombrovskiui, pareiškė nesitikintis, kad visų pageidaujamas susitarimas bus pasiektas Rygoje.
Graikija privalo iki balandžio pabaigos susitarti dėl tolesnių reformų mainais į lėšas, kurias yra pasiruošę pervesti Atėnų kreditoriai. Jeigu Graikija tų pinigų negautų, šaliai gresia potencialus bankrotas.
