Kaip skelbia bendrovė, pinigų prašoma iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės „Connecting Europe Facility“ (CEF) fondo, kurio lėšomis finansuojami bendro Europos Sąjungos (ES) intereso energetikos, telekomunikacijų ir susisiekimo infrastruktūros projektai.
„LitPol Link“ jungties kaina siekia 370 mln. eurų, ją dalijasi Lietuva ir Lenkija. Anksčiau skelbta, kad, ES skyrus maksimalų finansavimą, parama projektui galėtų siekti apie 91 mln. eurų.
„Toks projektas kaip „LitPol Link“ – didžiulė investicija bet kuriam operatoriui. Sėkmingą elektros jungties su Lenkija projekto darbų pabaigą užtikrins bendrovės „Litgrid“ nuosavos ir skolintos lėšos.
Tuo pačiu siekiame, kad ši didžiulė investicija leistų mažinti įtaką elektros perdavimo tarifui. Dėl dalinio finansavimo į CEF fondą kreipėmės siekdami sumažinti galimą „LitPol Link“ projekto kaštų įtaką elektros perdavimo tarifui“, – pranešime spaudai cituojamas „Litgrid“ valdybos narys, Finansų departamento direktorius Rimantas Busila.
„Litgrid“ dar pernai dėl dalinio kaštų kompensavimo kreipėsi į nepriklausomų Europos energetikos sektoriaus reguliatorių agentūrą (ACER), taip pat į Švediją, Norvegiją ir Vokietiją, kurios iš „LitPol Link“ gaus naudos.
Kaštus ir naudą įvertinusi ACER pirmą kartą monetizavo Lietuvos elektros sistemos patikimumo kainą ir konstatavo, kad dėl „LitPol Link“ projekto Lietuvos patiriamos naudos viršys investicijas.
Suskaičiuota, kad elektros perdavimo tarifas (be ES paramos faktoriaus) per 25 metus gali svyruoti nuo 18 iki 38 proc., palyginti su 2015 metais.
„Šie projektai yra būtini, tačiau mūsų šalis yra nedidelė, taigi investicijų įtaka tarifui yra santykinai didesnė. Todėl „Litgrid“ kreipėsi dėl paramos, kad įtaka tarifui būtų sušvelninta. Noriu pabrėžti, kad įgyvendindami energetikos projektus visada siekiame, kad jie mažintų tarifus vartotojams“, – sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.
