Kaip skelbia bendrovė, pinigų prašoma iš Europos
infrastruktūros tinklų priemonės „Connecting Europe Facility“ (CEF)
fondo, kurio lėšomis finansuojami bendro Europos Sąjungos (ES)
intereso energetikos, telekomunikacijų ir susisiekimo
infrastruktūros projektai.
„LitPol Link“ jungties kaina siekia 370 mln. eurų, ją dalijasi
Lietuva ir Lenkija. Anksčiau skelbta, kad, ES skyrus maksimalų
finansavimą, parama projektui galėtų siekti apie 91 mln. eurų.
„Toks projektas kaip „LitPol Link“ – didžiulė investicija bet
kuriam operatoriui. Sėkmingą elektros jungties su Lenkija projekto
darbų pabaigą užtikrins bendrovės „Litgrid“ nuosavos ir skolintos
lėšos.
Tuo pačiu siekiame, kad ši didžiulė investicija leistų
mažinti įtaką elektros perdavimo tarifui. Dėl dalinio finansavimo į
CEF fondą kreipėmės siekdami sumažinti galimą „LitPol Link“
projekto kaštų įtaką elektros perdavimo tarifui“, – pranešime
spaudai cituojamas „Litgrid“ valdybos narys, Finansų departamento
direktorius Rimantas Busila.
„Litgrid“ dar pernai dėl dalinio kaštų kompensavimo kreipėsi į nepriklausomų
Europos energetikos sektoriaus reguliatorių agentūrą (ACER), taip pat į Švediją,
Norvegiją ir Vokietiją, kurios iš „LitPol Link“ gaus naudos.
Kaštus ir naudą įvertinusi ACER pirmą kartą monetizavo Lietuvos
elektros sistemos patikimumo kainą ir konstatavo, kad dėl „LitPol
Link“ projekto Lietuvos patiriamos naudos viršys investicijas.
Suskaičiuota, kad elektros perdavimo tarifas (be ES paramos
faktoriaus) per 25 metus gali svyruoti nuo 18 iki 38 proc.,
palyginti su 2015 metais.
„Šie projektai yra būtini, tačiau mūsų šalis yra nedidelė, taigi investicijų įtaka tarifui yra santykinai didesnė. Todėl „Litgrid“ kreipėsi dėl paramos, kad įtaka tarifui būtų sušvelninta.
Noriu pabrėžti, kad įgyvendindami energetikos projektus visada siekiame, kad jie mažintų tarifus vartotojams“, – sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.