Balandžio 20-oji netoli Maskvos esančio Bronicų miestelio gyventojai Margaritai Timkovai įsimins ilgam.
Būtent tą dieną Maskvos srities Ramenskojės rajono teismas nusprendė iš jos atimti butą. Vieniša motina su dviem vaikais iš esmės metama į gatvę.
Ir nieko nepadarysi – ji iš tiesų nesugebėjo atsiskaityti su banku.
Užtat paramą jai ir jos likimo draugams žadėjusi valdžia nėrė į krūmus.
Įsigijo kukloką butą
M.Timkova 2008 metais paėmė būsto paskolą. Rusijos, o juolab Maskvos ir jos apylinkių, mastu netgi kukloką: 105 tūkst. Šveicarijos frankų, arba 2,4 milijono rublių pagal tuometį kursą.
Tokios pakako dviejų kambarių 50 kvadratinių metrų ploto butui tolokai nuo sostinės centro įsigyti.
Tada Šveicarijos frankas kainavo 23 rublius, Margarita dar gyveno su vyru, abu neprastai uždirbdavo.
Skolintis užsienio valiuta buvo pusantro karto pigiau dėl mažesnių palūkanų.
Ji, kaip ir dauguma Rusijos gyventojų, tuomet tvirtai tikėjo, kad šios šalies Centrinis bankas neleis rubliui smukti.
Bet ši institucija pasirodė esanti bejėgė, bent jau praėjusiais metais. Jau 2014-ųjų sausį Šveicarijos frankas kainavo 39 rublius.
Tada M.Timkova jau nebeturėjo vyro, viena augino du vaikus, todėl pirmą sykį pradelsė sumokėti bankui.
Skola išaugo kelis kartus
Pastaruoju metu moteris tiesiog nebegalėjo grąžinti paskolos, mat Šveicarijos frankas kainuoja jau 64 rublius.
Pasiskolinusiųjų šia valiuta padėtis pati prasčiausia, nes nuo šių metų pradžios rublis ėmė brangti, tačiau Šveicarijos frankas kone visų pasaulio valiutų atžvilgiu lyg tyčia šoktelėjo maždaug penktadaliu.
„Rubliais bankui esu skolinga 6 milijonus. Aukcione mano butą jis parduos ne daugiau kaip už pradinę vertę – 2,4 mln. rublių.
Liksiu su milijoninėmis skolomis. Net neįsivaizduoju, kaip reikės gyventi toliau“, – svarstė vieniša dviejų vaikų motina.
Beje, ne vienas teisininkas pabrėžė, kad ši moteris dabar turi mokėti už Rusijos centrinio banko darbo trūkumus.
Juk šios šalies konstitucijoje aiškiai parašyta: „Ginti ir užtikrinti rublio stabilumą – pagrindinė Rusijos Federacijos nacionalinio banko prievolė, kurią jis vykdo atskirai nuo kitų valdžios institucijų.“
Nebeįsigis net vaistų?
Panaši istorija nutiko ir Sankt Peterburge: ten teismas atėmė butą iš Irinos Škurkovos, kuri tais pačiais 2008-aisiais 7 metams paėmė paskolą JAV doleriais.
Tada ji turėjo užsienietį vyrą ir gaudavo pajamų ne vietos valiuta, todėl bėdų nekilo. Rūpesčiai prasidėjo 2013-aisiais, kai moteriai buvo diagnozuotas vėžys. Netrukus neliko nei sutuoktinio, nei nemenkų pajamų.
Pirmą kartą mokėti bankui ji pradelsė pernai rugpjūtį, o visiškai atsiskaityti nebegalėjo nuo spalio, kai doleris, kaip ir kitos užsienio valiutos, rublio atžvilgiu pradėjo augti kaip pašėlęs.
Moteris ir pernai rudenį, ir šįmet prašė banko pakeisti paskolos valiutą į rublius, tačiau jis atsisakė.
Dabar rajono teismo sprendimą I.Škurkova nusiteikusi apskųsti. Tačiau jei jai nepavyks ir ieškinys bus atmestas, ji neteks ne tik buto, bet ir vietos, kurioje yra prisiregistravusi.
Tokiu atveju ji nebegalės tikėtis tinkamų gydymo paslaugų ir net nuskausminamųjų. Mat Rusijoje šie preparatai onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams griežtai skirstomi tiktai pagal oficialią registracijos vietą.
Eilėje – dešimtys tūkstančių
Šias istorijas paskelbęs laikaštis „Novyje izvestija“ rėmėsi Rusijos valiutinių paskolų gavėjų asociacijos, kuri įkurta pernai smigus rublio kursui, duomenimis.
Asociacija skelbia, kad šiuo metu penkios rusų šeimos teismų jau yra išmestos į gatvę.
Dar dešimt žmonių išgirdo tokius pat nuosprendžius, tačiau toliau derasi su kreditoriais.
Užtat iš viso Rusijoje tokių paskolų gavėjų yra net 50 tūkstančių. Nemažai jų sėdi lyg ant parako statinės, nes sunkiai sugeba atsiskaityti su bankais.
Kremlius padėti nenori
Valstybės Dūmos deputatai mėgino padėti tokiems bėdžiams. Buvo įregistruotas įstatymo projektas, pagal kurį bankai privalėtų paskolos likutį konvertuoti į rublius pagal kredito sutarties sudarymo metu galiojusį kursą, o palūkanos negalėtų siekti daugiau kaip 12,2 proc. per metus. Bet tokios idėjos nepalaikė vyriausybė.
Ką daryti tokiems žmonėms, tiesioginiame televizijos eteryje buvo paklausta ir prezidento Vladimiro Putino.
Jis pareiškė, kad vyriausybė dar svarstys, tačiau iš esmės jiems negalima padėti labiau nei gyventojams, ėmusiems paskolas rubliais.
Pastariesiems valdžia pagelbėjo nustačiusi palūkanų ribas – 12 proc. per metus. Tačiau ėmusiems paskolas valiuta net ir tokia parama būtų tarsi kompresas numirėliui. Juk jiems išaugo ne palūkanos, o pati paskolos suma. Ir net kelis kartus.
Nepaisant to, Rusijos centrinio banko valdybos pirmininkė Elvira Nabiulina ramiausiai pareiškė nematanti, kodėl reikėtų padėti šiems žmonėms kaip nors kitaip.
Rengia protesto akcijas
Anot Valstybės Dūmos deputato Andrejaus Krutovo, kai kurie užsienio valiuta skolinęsi žmonės baigia paskęsti: išaugusios įmokos rubliais viršijo ne tik jų pačių, bet ir visos šeimos pajamas.
„Tokiu atveju tokie gyventojai laikomi patekusiais į itin sunkią padėtį. Blogiausia, kad jie negali parduoti būsto ir atsiskaityti, nes gauta suma bus kelis kartus mažesnė už skolą. Todėl valstybė privalo jiems padėti“, – aiškino deputatas.
Tačiau Kremlius kol kas nei jo kalbų, nei skolininkų raudų nenori girdėti. Todėl pastarieji rengia įvairias protesto akcijas, siekdami atkreipti daugiau dėmesio.
Antai balandžio 15 dieną keturios prasiskolinusios moterys paskelbė bado akciją. Vienos jų sveikatos būklė jau dabar laikoma pavojinga.
„Nelabai net suprantame, ar verta taip protestuoti. Mat nei iš valdžios, nei iš bankų nesulaukėme jokios reakcijos“, – apgailestavo Skolininkų asociacijos atstovė Irina Safjanova.
Prezidentas drąsina
Praėjusiais metais Rusijos rublio kursas smigo po to, kai Vakarai ėmė taikyti įvairias sankcijas dėl agresijos Ukrainoje, o pati Rusija įvedė embargą daugeliui vakarietiškų produktų.
Nepaisydama didžiulės žalos ekonomikai, dabar Rusijos valdžia tvirtina, kad viskas tik į gera.
Anot šalies prezidento V.Putino, šiuo metu susidariusios sąlygos suteikia Rusijai galimybių siekti realios ekonominės plėtros, todėl jomis būtina pasinaudoti.
Kalbėdamas susitikime su Rusijos įstatymų leidėjų tarybos nariais V.Putinas pareiškė, kad šalies ekonomika gana lengvai įveikė dirbtines kliūtis sankcijų pavidalu.
„Matyt, tikėjosi žlugimo“, – sakė jis apie sankcijų, nukreiptų prieš Rusiją, autorius.
V.Putinas nurodė, kad iki šių veiksmų Rusijos ekonomika kasmet gaudavo maždaug 500 mlrd. JAV dolerių, o paskelbus sankcijas ši suma sumažėjo 160 mlrd. JAV dolerių.
Be to, dėl Rusijos bankams taikomų prieigos prie finansavimo lėšų apribojimų jų partneriai užsienyje praėjusiais metais neteko 130 mlrd. JAV dolerių, o šiemet negaus dar 160 mlrd. JAV dolerių, pranešė ELTA.
Bet Rusijos prezidentas pareiškė, kad šalies ekonomika sugebėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų, kurios suteiks galimybę atlaisvinti šalies rinką vietos gamintojams.
Šalies lyderis pripažino, kad kai kuriais atvejais matyti, jog kyla kainos. „Tačiau tai praeis didėjant nuosavos gamybos apimčiai. Bet kuriuo atveju judame tinkama kryptimi“, – išaiškino prezidentas.