Nejaugi pakanka garsaus viešbučių tinklo pavadinimo, ir jis akimirksniu pažymi šalies koordinates turistų žemėlapiuose?
„Tai neišvengiama. Didieji, pasauliniams tinklams priklausantys viešbučiai yra gerai regimi ir iš Rusijos, ir iš Vakarų“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Hilton“ Vilniuje bus, bet dar neaišku, kada. Tačiau šio tinklo viešbutis jau kyla Latvijoje, Rygoje.
„Jei mes suskubsime ir anksčiau nei latviai atidarys „Hilton“, savo sporto rūmus paversime į kongresų centrą, laimėsime turistų traukos lenktynes“, – patikino E.Šiškauskienė.
Saugo paslaptis
Pasauliniams tinklams priklausantys viešbučiai taip paprastai neišdygsta. Tai ilgas procesas.
„Hilton“ derybos su investuotojais taip pat vyko ilgai. Tačiau vienas projektas apskritai įstrigo, o kitas šią savaitę perėjo į „Vičiūnų grupės“ rankas.
Kada ir kur sumirgės kitų garsių viešbučių iškabos, investuotojai kol kas stropiai slepia.
„Investuotojas, nusipirkęs žemės sklypą arba pastatą, rengia projektą, pavyzdžiui, numatydamas, kad jame iškils arba bus įrengtas viešbutis. Tada kviečiasi viešbučių tinklų atstovus, kurie vertina, ar jiems priimtina vieta ir pats projektas. Jei taip, pasirašomas ketinimų protokolas. O tuomet sklypo ar pastato turėtojas ieško investuotojo.
Pastarasis perka projektą, o ką jis toliau darys? Ar jis laikysis ketinimų protokolo su „Hilton“? O gal pats derėsis su „Ramada“ arba „Best Western“? Gal jie pasiūlys geresnes sąlygas? Konkretus investuotojas priima konkretų sprendimą, todėl niekas iš anksto neskuba garsiai dalintis savo planais“, – aiškino E.Šiškauskienė.
Tad šiuo metu ne vieno Vilniaus pastato likimas priklauso ir nuo savininkų kišenės storumo, ir nuo jų derybų su viešbučių tinklų atstovais sėkmės. Kol kas paslaptis saugo pastatą Maironio gatvėje, ties Bernardinų sodu įsigijęs įmonių grupės „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys.
Garsių viešbučių iškabas noriai pasikabintų Pacų rūmai Senamiestyje, esantys netoli Vilniaus Rotušės.
Viešbučiui tiktų ir Tilto gatvėje buvusi „Raudinojo kryžiaus“ ligoninės teritorija, kuriai jau yra parengtas investicinis projektas „Radvilų valda“.
Vasario 16-osios gatvėje esantis sklypas taip pat tiktų viešbučio statybai, – buvusios šv. Jokūbo ligoninės sovietmečiu statyti pastatai jame jau nugriauti.
Viešbučiui tiktų ir netoli S.Nėries gimnazijos esantis Dominikonų gatvės 6-asis pastatas, kuriame seniau buvo įsikūręs Antikvarinis knygynas, o pastaruoju metu duris atveria tai kavinės, tai aludės, tai naktiniai klubai.
Svečių pagausėjo
– Vilniuje be „Hilton“ dar yra linksniuojama keletas viešbučių vardų, kurie, viliamasi, kada nors nuleis inkarus. Bet ar bus kam juose gyventi? – paklausėme E.Šiškauskienės.
Žiemą buvome nusiminę, kad į Lietuvą nebevažiuoja nei rusai, nei baltarusiai. Tačiau situacija jau keičiasi. Savaitgaliai, ypač ilgieji, kaip ir pastarasis gegužės 1-osios savaitgalis, Vilniaus viešbučius jau „užkemša“.
Savaitgaliais nebelieka tuščių vietų ir kurortų – Druskininkų, Birštono ir kitų viešbučiuose.
- Kas jų klientai?
– Daugiausia – rusakalbiai žmonės. Bet jau sujudėjo ir turistai iš Izraelio – jie pradėjo kelionių sezoną. Jau atvyksta keliautojų iš Italijos, Ispanijos, Lenkijos. Tad savaitgaliais dauguma viešbučių būna perpildyti.
Turistų srautą iš Rytų pastaruoju metu padidino sustiprėjęs rublis – žmonės vėl pradėjo dažniau keliauti. Vis dėl to tai – svarbu, nes rusai sudaro didelį į mūsų šalį atvykstančių turistų skaičių: kone du trečdalius. Todėl 2014-ųjų pabaigoje sumažėjęs jų srautas viešbučiams buvo gana skausmingas.
Bet šiuo metu situacija keičiasi. Tendencijos jau teikia optimizmo, nors prognozuoti tenka ir labai atsargiai. Juk turistai iš Rusijos ar Baltarusijos – tai labai jautru.
– Ar turistai iš anksto užsisako viešbučius? Turistų įpročiai šiek tiek pasikeitė. Anksčiau jie stengdavosi užsisakyti kambarius prieš keletą savaičių, bet pastaruoju metu visa tai palieka paskutinei savaitei prieš kelionę. Todėl viešbučiams sunkiau prognozuoti kambarių poreikį. Vasarai – taip pat, nes iš anksto niekas nebepuola rezervuoti kambarių.
– Ar žmonės, Lietuvą pasiekiantys iš Vakarų valstybių, čia dažniau atvyksta dirbti ar ilsėtis?
– Dažniausiai – ilsėtis. Nes konferencinis turizmas mūsų šalyje dar labai silpnas. Paprasčiausiai nėra kur didelių konferencijų surengti, išskyrus „Litexpo“ parodų ir kongresų centrą.
Didiesiems renginiams vietos yra užsakomos prieš dvejus trejus metus.
Todėl žinodami, kad Vilniaus sporto rūmai tikrai bus paversti konferencijų centru apie 2017-2018 metus, galėsime iš anksto planuoti ir renginius. Nes turėsime ką pasiūlyti konferencijų organizatoriams, sukviečiantiems iki 3-4 tūkst. dalyvių.
Renginių poreikis visada yra, bet neturint stiprios konferencijų bazės labai sunku derėtis. Organizatoriai atvažiuoja apžiūrėti salių, infrastruktūros, ir išvažiuoja, nieko nepažadėję.
Dabar, kai susitraukė PVM, galime bent jau sėkmingai dėl apgyvendinimo vietų konkuruoti su kaimynais. O kai vieninteliai iš Baltijos šalių dar turėsime ir konferencijų salę, žiemos viešbučiams nebebus baisios. Neabejojame, kad jie bus užpildyti.
