Jos kapitonas Robinas van der Windtas, aprodydamas laivo valdymo centrą, prasitarė, kad dalyvavo kuriant aštuntu pasaulio stebuklu vadinamas Dubajaus dirbtines salas. Ar kas nors panašaus atsiras ir greta Klaipėdos? Bent kol kas ne.
Kapitonas ir jo 20 narių įgula siurbs smėlį iš uosto teritorijos ir gabens į jūrą 20 km atstumu. Valymo darbai turėtų trukti 5 savaites. Klaipėdos uoste ši belgų bendrovė darbuosis pirmą kartą.
Anot Klaipėdos uosto vadovo Arvydo Vaitkaus, sankaupų uoste per porą metų nuo pastarojo valymo susidarė apie 1,5 metro.
Uosto gylis yra 15 metrų, laivų, galinčių įplaukti, grimzda – 12,5 metro. Kol kas sankaupos įplaukiantiems laivams nepavojingos.
„Negalime leisti, kad sankaupos trukdytų sklandžiai plaukti laivams, todėl šie darbai ir atliekami planuotai“, – pasakojo Klaipėdos uosto akvatorijų priežiūros ir plėtros departamento direktorius Vidmantas Paukštė.
Numatoma, kad žemsiurbė iš uosto išgabens apie 600 tūkst. kubinių metrų grunto. Už šiuos darbus uostas sumokės 2,9 mln. eurų.
Bus valoma 13 kilometrų laivybos kanalo. Akvatorijos valymo darbai prasidės nuo Smeltės apsisukimo rato ir teritorijos prie Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo.
Dėl valymo darbų laivas-saugykla „Independence“ šeštadienį bus patrauktas ir prišvartuotas prie Smeltės krantinės.
Viliamasi, kad po dvejų metų Klaipėdos uostas jau turės savo žemsiurbę. Ketinama ją naudoti ne tik savo uostui valyti, bet ir samdyti kitiems uostams. Tokia investicija uostui gali atsieiti 35,3 mln. eurų.
Iki 2020 metų, kol dar bus galima pasinaudoti ES parama, planuojama uostą gilinti. Kad pavytų konkurentus, uostui reikėtų pasiekti 17 metrų gylį.
