Paaiškėjus balsavimo rezultatams VVPB kilo savotiška panika: investuotojai ėmė išpardavinėti bankų akcijas. Ypač tų, kurie yra išdavę daug paskolų Šveicarijos frankais.
Priežastis paprasta: A.Duda žadėjo bankus priversti atlyginti klientams nuostolius, kurių jie patyrė metų pradžioje smarkiai pakilus franko vertei.
Keleto bankų akcijų kaina savaitės pradžioje smuko net dešimtadaliu. Didžiausio valstybinio banko PKO BP akcijų vertė pirmadienį nukrito 4,63 procento ir nepakilo net trečiadienį.
A.Dudos pergalė neigiamai paveikė ir valstybės obligacijų rinką. Metinės palūkanos už dešimties metų trukmės vertybinius popierius pakilo nuo 1,95 iki 2,87 procento, nes sumažėjo norinčių jas pirkti.
Biržos analitikas Lukaszas Bugajus neslėpė, jog investuotojai išsigando, kad po A.Dudos pergalės bankai patirs priverstinių nuostolių.
Mat būsimasis prezidentas žadėjo priversti bankininkus perskaičiuoti Šveicarijos frankais išduotas paskolas pagal tokį zloto ir franko kursą, koks galiojo sutarties sudarymo dieną.
Frankais paskolas lenkai ėmė prieš finansų krizę, kai Šveicarijos valiuta buvo beveik perpus pigesnė nei šiuo metu. Pakilus jos vertei, klientai dabar bankams priversti mokėti kur kas didesnes palūkanas, todėl nuolat rengia protesto akcijas.
A.Duda bei jį iškėlusi opozicinė Teisės ir teisingumo partija (TTP) žadėjo imti pavyzdį iš Vengrijos ir priversti valstybę perpus su bankais atlyginti klientams nuostolius.
Ekonomistai apskaičiavo, kad tai abiem pusėms gali atsieiti 30–40 mlrd. zlotų.
Be to, Vengrijos pavyzdžiu TTP nori užsienio bankams nustatyti papildomų mokesčių, mat šie, pernai uždirbę 50 mlrd. zlotų (12,1 mlrd. eurų) grynojo pelno, didžiąją jo dalį išgabeno svetur.
Papildomu mokesčiu TTP ir A.Duda žadėjo apkrauti ir užsieniečių valdomus didžiuosius prekybos centrus ir taip padėti smulkiesiems vietos prekybininkams.
