Keliauti kemperiais vis dažniau renkasi ir lietuviai. Panevėžiečių pora Audrius (56 m.) ir Diana (45 m.) taip keliauja 20 metų. Lietuviai pastebi, kad į Nidą su „savais namais“ atvažiuoti brangiau nei paprastiems turistams.
„Už kemperį kelte reikia mokėti 30 eurų (už lengvąjį automobilį – 11,05 euro. – Red.), ekologinis mokestis – 15 eurų (lengvajam – 5 eurai. – Red.)“, – išlaidas skaičiavo Audrius. Jis piktinosi, kad iš kemperių nepagrįstai paimami didesni mokesčiai, juk dokumentuose kemperis – paprasta lengvoji.
Nidos kempinge per dieną juodu su žmona moka 23 eurus. Tačiau vyras abejojo, ar kemperiu keliauti į Nidą pigiau nei įprastai. Juolab kad 100 kilometrų automobilinis namelis suryja 10–12 litrų dyzelio.
Tirpstančius eurus atperka patogumas. „Visą laiką esame namuose – ar Nidoje, ar Palangoje, ar Kroatijoje. Sava virtuvė, sava patalynė“, – privalumus vardijo panevėžietis.
Jis su žmona į Nidą atvažiavo dėl sezono atidarymo šventės. Kitus šiltus savaitgalius lietuviai patrauks į Jūrmalą ar Estijos kurortus.
Drąsino lietuvius: jūs irgi galite
Į Latviją ir Estiją po Nidos keliaus ir vokietės Isabelle bei Britta (40 m.). Jų kelionė po Rytų Europą pasibaigs Estijoje. Iš ten jos keltu grįš namo.
„Nebūtina eiti į restoranus ar prisipirkti suvenyrų“, – kaip taupiai ilsėtis, pasakojo Isabelle. Ji drąsino ir lietuvius pabandyti keliones kemperiais. „Jūs irgi galite atvažiuoti į Nidą“, – sakė moteris.
Televizijos WDR vadybininkė keliaudama maistą gamina kemperyje, dušu naudojasi kempinguose. Kone visas atostogas ji praleidžia kelyje. Išskirtiniu, saulės bateriją turinčiu automobiliniu nameliu ji jau apvažiavo didžiąją dalį Europos.
Vokiečiai Evelyn (63 m.) ir Rolfas (63 m.) ką tik išėjo į pensiją. Ta proga kemperiu išvyko į keturių mėnesių kelionę po Rytų ir Šiaurės Europą.
„Mano mama gimė Kaliningrade. 1944 metais paliko tą kraštą. Pernai grįžome apžiūrėti jos gimtinės. Drauge aplankėme Nidą. Kai parodžiau nuotraukas Rolfui, jis užsimanė atvykti“, – pasakojo Evelyn.
Pensininkų porai patinka keliauti kemperiu, nes jie jaučiasi laisvesni. Be to, vokiečiams tai pigiau nei pirkti įprastas keliones.
Rusai bijo Lietuvos politikos?
Nidos kempingo administratorė Galina Zavrova daugiausia poilsiautojų tikisi sulaukti birželio–rugpjūčio mėnesiais.
Savais ar nuomotais kemperiais į Nidą atvažiuoja vokiečių, olandų, danų, prancūzų, ispanų. Jie per Baltijos jūrą dažnai keliasi keltu. „Tai paprasti žmonės, ne turčiai. Dalis jų – pensininkai. Nors ir jaunimo būna“, – aiškino G.Zavrova.
„Nuo pernai padaugėjo ir lietuvių“, – tikino nidiškė. Vieną klientę ji itin gerai įsidėmėjo. 54 metų moteris pastaruosius aštuonerius metus kempinge du mėnesius gyvena palapinėje. „Tradiciškai liepą ir rugpjūtį“, – pasakojo administratorė.
Paklausta, ar šiemet mažiau turistų iš Rusijos, sakė dar nepastebėjusi jokių tendencijų.
„Reikia teisingos politikos. Gal dėl Lietuvos politikos jie bijo atvažiuoti? Gal bijo čia įžeidimų? Su pinigais rusams nėra problemų. Pamato, kad viskas gerai, kad puikiai juos aptarnaujame, ir atvažiuoja“, – įsitikinusi G.Zavrova.
Ji norėtų, kad Lietuvos politikai prieš kalbėdami pagalvotų apie paprastus verslininkus, kurie užsidirba iš Rusijos turistų.