Per dešimt mėnesių minėtoms atstovybėms buvo skirta 453 tūkst. eurų. Baigiantis 2014-iesiems susigriebta, jog tolesniu atstovybių finansavimu nepasirūpinta. Kodėl tai nebuvo padaryta, VTD vadovė Jurgita Kazlauskienė, šiai įstaigai pradėjusi vadovauti nuo šių metų sausio, atsakymo neturi.
Nepanikuoja
Vis dėlto ji padėties nedramatizuoja.
„Laukiame naujo ES finansavimo etapo pradžios, kad galėtume teikti paraiškas finansavimui gauti. Tai įvyks per liepą rugpjūtį, – sakė J.Kazlauskienė. – Nuo kitų metų didesnį ar mažesnį finansavimą turėsime. Iki tol laiko versimės kitomis kompleksinės rinkodaros priemonėmis: vešime žurnalistus, naudosimės sukaupta patirtimi. Lietuvą populiarinsime savo jėgomis. Tačiau čia nematome didelės problemos. Kitąmet finansavimas šiai sričiai tikrai bus. Tik neaišku, iš ES fondų ar biudžeto lėšų“.
Ateityje, pasak VTD vadovės, greičiausiai turizmo atstovų užsienyje Lietuva turės, tik klausimas, kokiose šalyse.
Laurai ne vieniem
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu turistų iš Italijos skaičius Lietuvoje išaugo 38 proc., iš Norvegijos ir Jungtinės Karalystės – 40 proc., per 20 proc. augo lenkų turistų skaičius, nors keletą pastarųjų metų šioje rinkoje nebuvo matyti augimo arba fiksuotas ir kritimas, tiek pat daugėjo ir turistų iš Švedijos. Pirmą kartą Lietuvos turizmo istorijoje į svarbiausių atvykstamojo turizmo šalių dešimtuką pateko Ukraina ir JAV, ypač įspūdingi – Izraelio turistų rodikliai. Jų pirmąjį ketvirtį atvyko 65 proc. daugiau. Neabejojama, jog prie to prisidėjo Lietuvos turizmo atstovai užsienyje, tačiau J.Kazlauskienė neskuba visų laurų sukabinti joms. „Reikia suskaičiuoti viščiukus“, – sakė VTD vadovė.
Dirbo partneriai
Tikrųjų Lietuvos turizmo atstovybių užsienyje neliko dar 2011-ųjų pabaigoje. Pastaruosius dvejus metus į Lietuvą turistus viliojo konkurso būdu atrinkti partneriai užsienyje – dažniausiai viešųjų ryšių bendrovės, už jų teikiamas paslaugas buvo atsiskaitoma Europos Sąjungos pinigais. Tačiau antrąjį šių metų pusmetį teks apsieiti be jų. Mat pagal pasikeitusią tvarką tokia veikla negali būti finansuojama iš ES fondų pinigų.
Iki 2012-ųjų užsienyje veikė 8 Lietuvos TIC: Barselonoje, Helsinkyje, Londone, Maskvoje, Paryžiuje, Romoje ir Varšuvoje, Berlyne.
Kai jos užvėrė duris, Lietuva europiniais pinigais mokėjo už 6 atstovų svetur veiklą – jie atstovauja Lietuvai 8 šalyse. Kol kas Lietuvą svetur populiarina atstovai Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, o Suomijos, Švedijos ir Norvegijos rinkas kuruoja atstovybė Švedijoje.
Per dvejus metus jų paslaugoms apmokėti skirta 1,7 mln. eurų.
„Antrąjį metų pusmetį bus pertrauka. Nuo sausio tikimės atnaujinti bendradarbiavimą su užsienio partneriais. Tam reikalui biudžete numatėme pinigų“, – sakė J.Kazlauskienė.
Ypač VTD džiaugiasi bendradarbiavimu su Italijos viešųjų ryšių agentūra. Ganėtinai nedidelė įstaiga uoliai griebėsi reklamuoti Lietuvą Italijoje, ir tai rodo rezultatai. Italija pasistiebė į trečios prioritetinės Lietuvai rinkos vietą.
2014-aisiais Lietuvą aplankė 33,8 tūkst. – tai 16,9 proc. daugiau nei 2013-aisiais – italų. 2015-ųjų pirmąjį ketvirtį Lietuva sulaukė 38 proc. daugiau turistų iš Italijos nei tuo pačiu laikotarpiu 2014-aisiais.
Nuo 2016 metų sausio VTD ketina pratęsti bendradarbiavimą su atstovais Italijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijoje.
„Rusija mus jau žino ir pažįsta, be to, gerai dirba komercijos atašė šioje šalyje. Manau, pavyks kartkartėmis save priminti šios šalies turistams renginiais“, – sakė J.Kazlauskienė.
