„Tais laikais, kada santykiai su Prancūzija nėra patys geriausi, Italija sugebėjo pasislėpti už paties stipriausio bastiono: prekės ženklo „Nutella“. Šis kaip niekada tvirtas prekės ženklas privertė pasiduoti ir ekologijos ministrę Segolene Royal, kuri kalbėdama per televiziją apkaltino šokolado pastą tuo, kad ši yra atsakinga už miškų iškirtimą planetoje, bet paskui atsiprašė socialiniame tinkle „Twitter“.
O tuo metu pirmoji Jungtinių Valstijų ponia Michelle Obama, kuri kovoja prieš vaikų ir ne tik vaikų nutukimą, išlipo Milano Malpensos oro uoste, atvykusi aplankyti „Expo 2015 Milano“. Ją pasitiko pirmoji Italijos ponia Agnese Landini Renzi, kuri jau pabuvojo pasaulinėje parodoje ir užsisakė sau ir vaikučiams daug pasakančių sklindžių su „Nutella“. Tokį pat patiekalą, koks parduodamas Paryžiaus gatvėse“, – rašo straipsnio autorius.
Gastronominė diplomatija turi gilias tradicijas ir skambias istorijas. XXI amžiuje jau nutiko viena tokia istorija. Prezidentas Bushas jaunesnysis, supykęs ant Prancūzijos, kuri atsisakė prisijungti prie pasirengusių įsiveržti į Iraką amerikiečių, davė nurodymą pakeisti skrudintų bulvyčių pavadinimą iš „French fries“ į „Freedom fries“. Tad dabar paslysti ant „Nutella“, kada Milane vyksta pasaulinė paroda „Expo 2015 Milano“, skirta maisto produktų temai, reikštų ne šiaip sau suteikti politikai ekscentriškumo – tai būtų tikras reginys, teigia S.Bartezzaghi.
Korespondentas įsitikinęs, kad pasaulyje, ir ypač Europoje, susiklosčius gana sudėtingai padėčiai, ši šiurkšti Prancūzijos ministrės klaida atrodo dar labiau nevykusi, negu Bushų precedentai.
S.Royal deramai neįvertino prekės ženklo, kuris atlaikė visus pasaulinius iššūkius abiejuose frontuose: komerciniame ir simboliniame. Jeigu ministrė socialistė vis dėlto nuspręs apsilankyti tarptautinėje parodoje, jai reikėtų nuvažiuoti į Albą ir asmeniškai atsiprašyti gamintojų. O vėliau Astyje susitikti su dainininku ir kompozitoriumi Paolo Conte, italų genijumi, frankofilu, kuris puikiai savo laiku paaiškino, kas vyksta, kada, tarkime, italai laimi, prancūzai širsta ir laikraščiai neišvengiamai grobstyte grobstomi, rašo straipsnio autorius.
Parengė Leonas Grybauskas
