Anot Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, pasaulio rinkose pirmadienį buvo juntamas nuosmukis, kurį sukėlė Graikijos bankų uždarymas ir pradėtos taikyti kapitalo ribojimo priemonės. „Dar praėjusį penktadienį optimizmo buvo daugiau, rinkos kilo 4-5 procentais per savaitę. Tuo metu pirmadienį tas efektas jau buvo ištrintas. Dauguma rinkos dalyvių tikėjosi, kad Graikija pasieks susitarimo su tarptautiniais kreditoriais. Antra vertus, panikos nėra. Tikėtina, kad rinkos įvertino blogiausius Graikijos scenarijus“, – komentavo M.Dubnikovas. Anot jo, Graikijos problemos 2011 metais, kuomet ji nusirašė dalį skolos ir sukėlė audrą Europoje, buvo gerokai didesnės, nei yra dabar. „Šiandien Graikijos skolą iš esmės finansuoja Europos institucijos, kurios gavo lėšų iš euro zonos narių. 30 proc. lėšų atkeliauja iš Vokietijos. Taigi šios šalies mokesčių mokėtojai didžiausia dalimi ir finansuotų graikus, jeigu jie nutartų negrąžinti skolų. Taip pat daug nuostolių patirtų Prancūzija ir Didžioji Britanija. Antra vertus, į šį procesą ne taip skaitlingai įtraukti privatūs investuotojai. Graikijos skola yra didesnė, nei 300 mlrd. eurų. Iš šios sumos tik 2 mlrd. atitenka ne su Graikija susijusiems, užsienio komerciniams bankams. Tokia pinigų suma finansinės krizės sukelti negali“, – tikino M.Dubnikovas.
Ne juodžiausios dienos – neseniai graikams buvo dar prasčiau
Graikijos bankai uždaryti, šaliai gresia bankrotas, didėja pasitraukimo iš euro zonos galimybė. Tuo metu Graikijos Symi saloje gyvenanti ir dirbanti Jordana Račkauskytė-Mylonaki Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ tikino, jog žmonės, nujausdami, kad bus krizė, tam ruošėsi iš anksto.
