Euro zonos finansų ministrai
trečiadienį vakare atnaujins derybas dėl Graikijos krizės.
Ministrai toliau svarstys Graikijos prašymą suteikti naują
finansinės pagalbos paketą, kad Atėnai išvengtų pasitraukimo iš
euro zonos.
Graikija antradienį neįstengė grąžinti 1,5 mlrd. eurų
Tarptautiniam valiutos fondui ir tapo pirmąja išsivysčiusia
šalimi, paskelbusią nemokumą šios organizacijos atžvilgiu.
Tą pačią dieną oficialiai pasibaigė tarptautinė finansinės
pagalbos programa, palaikiusi Graikijos ekonomikos gyvybingumą.
Graikija paprašė per ateinančius dvejus metus paskolinti jai
dar 29,1 mlrd. eurų iš Europos finansinio stabilumo mechanizmo (ESM)
fondų, „siekiant visiškai padengti finansavimo poreikius ir tuo
pačiu metu vykdomą skolų restruktūrizavimą“, nurodė premjero
Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) biuras.
Graikijos pareigūnai užsiminė esantys pasiruošę įšaldyti
planus ateinantį sekmadienį surengti referendumą dėl skolintojų
reikalavimų vykdyti sunkias reformas, jeigu trečiadienį per derybas
būtų pasiektas susitarimas dėl naujos finansavimo programos.
„Nesitikiu, kad euro zonos finansų ministrai iš vieno
popieriaus lapo ims ir priims tokį greitą sprendimą.
Būtent todėl
Europos stabilumo mechanizmo sutartyje, pagal kurią bus svarstoma ši
paraiška, yra numatyta detali procedūra, kokiais žingsniais reikia
eiti, kad galiausiai, sudarant paramos sutartį, parama atitiktų
realijas – nebūtų perteklinė arba nepakankama. Antra vertus, kad
būtų užtikrintas šalies, gaunančios paramą, įsipareigojimų
tinkamas įvykdymas.
Iki tokios sutarties pasirašymo yra ilgas kelias
ir tikrai per šiandienos telefoninę konferenciją šie klausimai
nebus išspręsti“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams
trečiadienį sakė Rimantas Šadžius.
Anot jo, finansų ministrai, priimdami bet kokius sprendimus,
norėtų žinoti, kaip pasikeitė Graikijos Vyriausybės požiūris į
derybas bei į referendumą, kurį šalies premjeras paskelbė,
nutraukus derybas praėjusią savaitę.
„Pirmas dalykas, tokio pobūdžio pasiūlymus pirmiausia turi
įvertinti Europos Komisijos (EK) specialistai – kiek kainuos vienokia
ar kitokia nuolaida, nes eina kalba apie nuolaidas palyginus su
nustatytom sąlygomis. Kas kelia didžiausią nerimą, palyginti su
praėjusiu penktadieniu, Graikijos ekonominė situacija yra
kardinaliai pasikeitusi“, – komentuodamas trečiadienį pateiktą
„pataisytą“ Graikijos pasiūlymą tarptautiniams kreditoriams,
teigė R.Šadžius.
Jo teigimu, jei bus svarstoma galimybė sukurti naują finansinės
paramos programą Graikijai, reikės atsižvelgti į dabartinę
šalies ekonominę padėtį.
Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras)
pareiškė esąs tvirtai apsisprendęs rengti sekmadienį
referendumą, kuriame graikai pareikštų savo nuomonę apie šaliai
skolinančių tarptautinių institucijų keliamas sąlygas. Tačiau
jis dar kartą patvirtino pasisakantis už „Ne“, tikėdamasis
laimėti palankesnę sutartį.
Premjeras pabrėžė, kad Graikija toliau derėsis su savo
tarptautiniais skolintojais, ir vėl tvirtino, jog Atėnai nori
likti Europoje.
Graikijos skolų našta sudaro beveik 180 proc. jos bendrojo
vidaus produkto po to, kai Atėnams nuo 2010 metų buvo paskolinta 240
mlrd. eurų pagal dvi finansinio gelbėjimo programas. Nuo 2009 metų
nedarbas šalyje padidėjo daugiau negu dvigubai – iki 25,6 proc., o
pensijos ir socialinės išmokos per 2010–2014 metų laikotarpį
buvo sumažintos maždaug perpus.