Naujausiame pranešime apie finansinius Graikijos poreikius TVF
dar pablogino šalies augimo perspektyvą šiais metais iki nulio
procentų – nuo balandį prognozuoto 2,5 proc. augimo.
Augimo vertinimas buvo atliktas dar iki Graikijos pasitraukimo iš
derybų su oficialiais kreditoriais praėjusį savaitgalį, taip pat
nurodymo kontroliuoti kapitalą ir savaitei uždaryti bankus.
Šioje „preliminarioje“ Graikijos skolos tvarumo analizėje
TVF nurodo, kad pokyčiai Graikijos politikoje ir jos finansų
perspektyvoje nuo 2015-ųjų pradžios, – maždaug tuo laikotarpiu,
kai šalį valdo prieš taupymą nusistačiusi partija „Syriza“ ir
ministras pirmininkas Alexis Tsipras, –
„sąlygojo žymų finansavimo poreikio didėjimą“.
Dabartiniai Graikijos ir ES skolintojų pasiūlymai netenkina šio
poreikio.
„Graikijai gresia žymiai didesnis finansavimo poreikis negu mes
manėme pernai“, – sakė žurnalistams vienas aukštesnių TVF
pareigūnų.
Naujoji analizė pažymi, kad „prireiks kompleksiškesnės
skolų operacijos, siekiant užtikrinti, kad skola liktų tvari“,
– sakė pareigūnas. n
Greta papildomų lėšų poreikio TVF pabrėžė, kad skolintojams
reikia padvigubinti dabartinį oficialių paskolų Graikijai
grąžinimo terminą nuo 20 metų iki 40 metų.
„Tai sukrečiantis žingsnis“, – pridūrė pareigūnas.
Ar išsilaikys Graikijos vyriausybė?
Europos Parlamento pirmininkas
Martinas Schulzas, nusivylęs Graikijos vyriausybe,
pasitikėjimas kuria smukęs iki „apatinės ribos“, sako turįs
vilties, kad ji atsistatydins po sekmadienio referendumo.
Graikijos ministras pirmininkas A.Tsipras
paragino savo tautiečius sekmadienį plebiscite balsuoti prieš
Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos
teikimo sąlygas. Referendumą premjeras paskelbė nutraukęs derybas
su kreditoriais, Graikijai sparčiai artėjant prie nemokumo ir
stiprėjant baimei, kad šalis gali atsidurti už euro zonos ribų.
M.Schulzas ketvirtadienį vokiečių verslo laikraščiui
„Handelsblatt“ pareiškė, kad „reiktų rengti naujus rinkimus,
jeigu graikai balsuotų už reformų programą, vadinasi, ir
išlikimą euro zonoje, o A.Tsiprui, pagal loginę seką, tektų
atsistatydinti“.
Laiko atkarpą tarp A.Tsipro radikaliai kairiosios partijos
„Syriza“ pasitraukimo ir naujų rinkimų turėtų „užpildyti
technokratų vyriausybė, kad mes galėtume tęsti derybas“, cituoja
laikraštis M.Schulzą.
„Jeigu laikinoji vyriausybė protingai susitartų su
kreditoriais, tuomet „Syrizai“ laikas būtų baigtas, – sakė
jis. – Tada Graikija turės dar vieną šansą“.
M.Schulzas vadina A.Tsiprą „neprognozuojamu ir graikais
manipuliuojančiu (žmogumi), ir tai darančiu beveik
demagogiškai“.
„Mano pasitikėjimas Graikijos vyriausybės norėjimu derėtis
jau pasiekė apatinę ribą“, – pabrėžė jis.
Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis
ketvirtadienį sakė, kad vyriausybė „galėtų puikiausiai“
pasitraukti, jeigu žmonės eitų prieš ją, sekmadienį plebiscite
balsuodami už griežtesnį taupymą mainais už tarptautinius paramos
fondus.