Naujausiame pranešime apie finansinius Graikijos poreikius TVF dar pablogino šalies augimo perspektyvą šiais metais iki nulio procentų – nuo balandį prognozuoto 2,5 proc. augimo.
Augimo vertinimas buvo atliktas dar iki Graikijos pasitraukimo iš derybų su oficialiais kreditoriais praėjusį savaitgalį, taip pat nurodymo kontroliuoti kapitalą ir savaitei uždaryti bankus.
Šioje „preliminarioje“ Graikijos skolos tvarumo analizėje TVF nurodo, kad pokyčiai Graikijos politikoje ir jos finansų perspektyvoje nuo 2015-ųjų pradžios, – maždaug tuo laikotarpiu, kai šalį valdo prieš taupymą nusistačiusi partija „Syriza“ ir ministras pirmininkas Alexis Tsipras, – „sąlygojo žymų finansavimo poreikio didėjimą“.
Dabartiniai Graikijos ir ES skolintojų pasiūlymai netenkina šio poreikio.
„Graikijai gresia žymiai didesnis finansavimo poreikis negu mes manėme pernai“, – sakė žurnalistams vienas aukštesnių TVF pareigūnų.
Naujoji analizė pažymi, kad „prireiks kompleksiškesnės skolų operacijos, siekiant užtikrinti, kad skola liktų tvari“, – sakė pareigūnas. n
Greta papildomų lėšų poreikio TVF pabrėžė, kad skolintojams reikia padvigubinti dabartinį oficialių paskolų Graikijai grąžinimo terminą nuo 20 metų iki 40 metų.
„Tai sukrečiantis žingsnis“, – pridūrė pareigūnas.
Ar išsilaikys Graikijos vyriausybė?
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas, nusivylęs Graikijos vyriausybe, pasitikėjimas kuria smukęs iki „apatinės ribos“, sako turįs vilties, kad ji atsistatydins po sekmadienio referendumo.
Graikijos ministras pirmininkas A.Tsipras paragino savo tautiečius sekmadienį plebiscite balsuoti prieš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos teikimo sąlygas. Referendumą premjeras paskelbė nutraukęs derybas su kreditoriais, Graikijai sparčiai artėjant prie nemokumo ir stiprėjant baimei, kad šalis gali atsidurti už euro zonos ribų.
M.Schulzas ketvirtadienį vokiečių verslo laikraščiui „Handelsblatt“ pareiškė, kad „reiktų rengti naujus rinkimus, jeigu graikai balsuotų už reformų programą, vadinasi, ir išlikimą euro zonoje, o A.Tsiprui, pagal loginę seką, tektų atsistatydinti“.
Laiko atkarpą tarp A.Tsipro radikaliai kairiosios partijos „Syriza“ pasitraukimo ir naujų rinkimų turėtų „užpildyti technokratų vyriausybė, kad mes galėtume tęsti derybas“, cituoja laikraštis M.Schulzą.
„Jeigu laikinoji vyriausybė protingai susitartų su kreditoriais, tuomet „Syrizai“ laikas būtų baigtas, – sakė jis. – Tada Graikija turės dar vieną šansą“.
M.Schulzas vadina A.Tsiprą „neprognozuojamu ir graikais manipuliuojančiu (žmogumi), ir tai darančiu beveik demagogiškai“.
„Mano pasitikėjimas Graikijos vyriausybės norėjimu derėtis jau pasiekė apatinę ribą“, – pabrėžė jis.
Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis ketvirtadienį sakė, kad vyriausybė „galėtų puikiausiai“ pasitraukti, jeigu žmonės eitų prieš ją, sekmadienį plebiscite balsuodami už griežtesnį taupymą mainais už tarptautinius paramos fondus.
