„Situacija tik blogėja, visų pirma, dėl Graikijos vyriausybės
veiksmų“, – sakė J. Deiselblumas per parlamentinę sesiją Hagoje.
„Jeigu graikai ištars „ne“, šalies (finansinė) situacija taps
ypač sunki“, – pareiškė jis, pridurdamas, kad Atėnų tvirtinimai,
esą balsavimas prieš griežto taupymo pasiūlymus leis tikėtis
švelnesnių reformų, yra „tiesiog netiesa“.
„Ekonominės problemos bus net dar didesnės, o įgyvendinti
paramos programą taps dar sunkiau“, – pabrėžė euro grupės
pirmininkas.
Jeigu graikai ištars „ne“, „nebus pagrindo kalbėti apie naują
programą, bet tada iškils dar vienas klausimas: ar yra pagrindo
Graikijai likti euro zonoje“, sakė jis.
Nors Atėnai tikina, kad referendumas rengiamas vien tik dėl
griežtų taupymo sąlygų, pateiktų mainais į paramą, kuri baigė
galioti antradienį, ES vadovai teigia, kad šis balsavimas iš tiesų
parodys, ar Graikija nori likti euro zonoje.
Graikijos vyriausybė, vadovaujama premjero Alexio Tsiprio, aktyviai ragina
gyventojus tarti „ne“ per referendumą, tikėdama, kad atmetus kreditorių siūlytas sąlygas dėl
paramos sustiprės jos balsas derybose su kreditoriais.
Antradienį Graikija nesugebėjo sumokėti 1,5 mlrd. eurų paskolos
vienam iš savo kreditorių – Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).
Kitiems dviem savo didžiausiems kreditoriams – Europos Sąjungai
ir Europos centriniam bankui – Atėnai turi iki liepos 20 dienos
sumokėti 3,5 mlrd. eurų.
ES vadovai, įskaitant didžiausias Graikijos kreditores –
Vokietiją, Prancūziją ir Italiją, pareiškė, kad ištartą „ne“ per
referendumą jie vertins kaip atsisakymą likti euro zonoje.