Jei graikai balsuos už kreditorių sąlygas, populistine vadinama Alexio Tsiprio vyriausybė atsistatydins. Tai pažadėjo pati graikų valdžia su arogantišku finansų ministru Yaniu Varoufakiu priešakyje.
Jei pasakys „taip“ – prašys naujos paskolos
Abu scenarijai Graikijai yra lemtingi. Liepos 2 dieną Tarptautinio valiutos fondo (TVF) analitikai
paskelbė savo tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad Graikijai per artimiausius trejus metus prireiks 52 mlrd. eurų naujų paskolų, taip pat teks nurašyti dalį užsienio skolos.
Europos Sąjungai, Fondo ekspertų nuomone, būtina kiek įmanoma pratęsti anksčiau
Atėnams skirtų paskolų grąžinimo terminus, taip pat suteikti Graikijai naują finansavimą panašiomis, kaip iki šiol, lengvatinėmis sąlygomis.
Penktadienį Atėnų laikraštyje AVGI paskelbtos apklausos duomenys rodo, kad 43 proc. rinkėjų pasiruošę balsuoti už kreditorių siūlomas sąlygas, 42,5 proc. – prieš, o 9 proc. kol kas dar neapsisprendė.
Taigi referendumas kelia intrigą ir savo šalininkų pasidalinimu, ir lemtingu rezultatu. Todėl Graikijos universitetų elitas, referendumo išvakarėse paskelbę bendrą laišką.
Akademinis elitas bijo chaotiško pasitraukimo
246 profesoriai, ekonomikos mokslų daktarai iš Graikijos universitetų, ekonomikos mokyklų. Akademinio pasaulio elitas vieningai sutaria – kad ir kokie skausmingi TVF reikalavimai, bet jie atneš naudą Graikijos ekonomikai.
„Tai nuves į chaotišką valstybės nemokumą ir pasitraukimą iš euro zonos. Bankų uždarymai ir kapitalo kontrolė tėra tik pirmas žingsnis atsiskyrimo nuo euro zonos ir pačios ES“, – perspėja universitetų profesoriai, raginantys visuomenę sakyti „taip“ referendume.
Jie mano, kad pasitraukimas iš euro zonos ir chaosas Graikijoje yra daugiau blogiau nei kompromisas su ES ir TVF. „Netvarkingas pasitraukimas iš ES turės katastrofiškų, ekonominių, socialinių, politinių ir geopolitinių pasekmių“, – pareiškė Graikijos akademinio pasaulio elitas.
Du laipteliai į katastrofą
Universitetų profesoriai išvardino konkrečias bėdas, kurios Graikiją užklups, jei valstybė neis į jokį kompromisą su kreditoriais, o rinkėjai referendume pasakys „ne“. Pirmiausia Graikijos lauks trumpalaikės pasekmės: bankai liks uždaryti, iškils pavojus gyventojų indėliams, gyventojų pajamos dar labiau sumažės, taip pat ir pensijos. Gili recesija smogs sveikatos apsaugos, gynybai, socialinei gerovei.
Vidutinės trukmės pasekmės: tarptautinė šalies izoliacija, atskyrimas nuo tarptautinių kreditorių bet keletui metų, dar didesnis nedarbas, susijęs su aukšta infliacija, ES struktūrinės paramos sustabdymas,pragyvenimo lygio smukimas.
„Chaotiškas pasitraukimas iš euro zonos ir ES turės nenuspėjamų ir katastrofiškų pasekmių nacionaliniam saugumui ir demokratiniam stabilumui“, – perspėja 246 Graikijos universitetų profesoriai.
Ar Graikijos rinkėjai įsiklausė į ekonomikos mokslininkų perspėjimas, paaiškės jau netrukus.
Šiuo metu Graikijos skola siekia 315 mlrd. eurų, arba 175 proc. BVP.
Balsavimo dieną – nemokamas transportas
Balsavimas referendume prasidėjo sekmadienį 7
valandą ryto. Teisę balsuoti turi maždaug 8,5 milijono šalies piliečių.
Referendumas bus laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvaus ne
mažiau kaip 40 procentų įregistruotų rinkėjų.
Referendume graikai turi nuspręsti, ar vyriausybei priimti, ar
atmesti susitarimo projektą, kurį birželio 25 d. pateikė Europos
Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas.
Piliečiams prieš balsavimą buvo pasiūlyta išnagrinėti didelės
apimties kreditorių dokumentą, kurį sudaro dvi dalys – „Reformos
einamajai programai užbaigti“ ir „Preliminari skolos pastovumo
analizė“.
Balsalapyje siūloma balsuoti prieš arba už kreditorių
pasiūlymą, beje, atsakymas „prieš“ įrašytas pirmas.
Rinkėjų judėjimui palengvinti vyriausybė paskelbė, kad Atėnų
miesto transportu sekmadienį galima važiuoti nemokamai, įvedė 50
procentų nuolaidą už važiavimą traukiniais teisėjams, dirbantiems
rinkimų komisijose.
Į Atėnus vedančiose autostradose, taip pat
daugelyje kitų šalies kelių referendumo dieną panaikintas mokestis
už važiavimą, kad gyventojai galėtų lengviau pasiekti rinkimų
apylinkes. Graikijos aviacijos bendrovė „Aegean“ pasiūlė teismo
darbuotojams specialų 50 eurų tarifą bilietams šalies teritorijoje.
Be to, diasporos graikams, gyvenantiems Briuselyje ir Londone,
bendrovė įvedė papildomus skrydžius, siūlydama ekonominės klasės
bilietus ten ir atgal už 199 eurus (iš Briuselio) ir 148 svarus
sterlingų (iš Londono).
Ką sako patys graikai?
„Aš balsuosiu „Ne“, kadangi manau, jog tai geriau
šaliai“, – sakė 80 metų Michelis, kuris balsuoti atėjo į
balsavimo apylinkę, įrengtą Atėnų centrinėje Skufos gatvėje
stovinčioje mokykloje.
„Jeigu balsuosime „Ne“, jie mus rimčiau vertins“, – sakė
jis ir pridūrė, kad jis „balsuoja ne dėl savęs, bet dėl savo
vaikaičių“ ir jų ateities.
Tuo tarpu 61 metų Theodora (Teodora), į pensiją išėjusi
žurnalistė, sakė, kad ji balsuos „Taip“, kadangi „tai yra
„Taip“ Europos Sąjungai“.
„Atvykau vien tam, kad balsuočiau“, – sakė Kostas Kokinas
(Kostas Kokkinos), gyvenantis netoliese esančioje ir ES
priklausančioje Kipro saloje. Šis 60-metis, kurį Atėnų oro uoste
pasitiko giminaičiai, sakė, kad balsuoja „Taip“ ir kad po dienos
ar dviejų išvyksta atgal.
Septintą dešimtį metų baigiantis profesorius Tanasis
Hadzilakas (Thanasis Hadzilacos), dirbantis Kipro atvirajame
universitete, paankstino savo vasaros atostogas Graikijoje, kad
Atėnuose galėtų atiduoti savo balsą. „Galvoju, kad balsuosiu
„Ne“, – sakė jis, tačiau pridūrė: „Nemanau, kad kuris nors
rezultatas, šiaip ar taip, reikš didelį skirtumą“.
Skolintojus kaltino terorizmu
Penktadienį Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kuriam
tenka 144,6 mlrd. eurų Graikijos skolų, oficialiai paskelbė
Graikiją nemokia, praėjus vos kelioms dienoms, kai ji tapo pirmąja
išsivysčiusia šalimi, neįvykdžiusia su skola susijusių savo
įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).
Graikijos finansų ministras J.Varufakis
šeštadienį paskelbtame interviu apkaltino Atėnams skolas teikusias
organizacijas terorizmu – graikų referendumo dėl paramos teikimo
sąlygų išvakarėse.
„Tai, ką jie daro su Graikija turi vardą – tai terorizmas,
– ispanų laikraščiui „El Mundo“ pasakė tiesmukas
J.Varufakis. – Ko šiandien nori Briuselis ir „troika“
(skolintojų trejetas) – laimėti „Taip“ (referendume), kad
galėtų pažeminti graikus“.
„Kodėl jie verčia mus uždaryti bankus? Sukelti baimę. O
baimės platinimas yra terorizmas“, – sakė jis, turėdamas
omenyje TVF, Europos centrinį banką (ESB) ir Europos Sąjungą.
Jis pažymėjo, kad nėra jokio teisinio mechanizmo, kuriuo būtų
galima priversti Graikiją išeiti iš pinigų sąjungos, kuri turėjo
būti „negrąžinama“.
Vis dėlto graikai šią savaitę buvo sunerimę – kai Graikija
uždarė šalies bankus, 60-čia eurų apribojo sumą, kurią galima
išsigryninti per dieną, ir ėmėsi kontroliuoti kapitalą iki liepos
6 dienos.
Bankų likvidumas, kaip manoma, visiškai išseks vos per vieną
ar dvi dienas, jeigu ECB skubiai neskirs pinigų.
Prekybos centrų lentynos dienomis prieš referendumą buvo
iššluotos.
„Dauguma žmonių dabar perka maistą, nes baiminasi
blogiausia“, – sakė 51 metų graikė Andrėjas Kutras (Andreas
Koutras), dirbanti finansų srityje sostinėje.
Motinos, pagyvenę vyrai ir universiteto studentai iš
parduotuvių ėjo stumdami smarkiai prikrautus vežimėlius ar
nešdami sunkius krepšius su maisto produktais, pirmiausia –
tokiomis pirmo būtinumo prekėmis kaip cukrus, miltai ir makaronai.
Nepaisydamas gatvėse jaučiamos baimės A.Cipras penktadienį
kategoriškai ragino balsuoti „Ne“ ir 25 tūkst. žmonių miniai
pasakė: „Sekmadienį mes nusprendžiame ne tik pasilikti Europoje
– mes nusprendžiame gyventi oriai Europoje, nusprendžiame dirbti
ir klestėti Europoje“.