Baltarusių butus Ignalinos rajono miesteliuose ir kaimuose pažinti nesunku: daugiabučių langai be užuolaidų, apmusiję.
Taujūnų kaime viename tokiame name besiglaudžianti parduotuvė sumaniai išnaudojo tuščią plotą. Prekybininkai kambarius iki lubų prikrovė malkų, supylė pjuvenas.
Vienas Taujūnų daugiabutis užrakintas, viduje tik malkos. Mat kitų gyventojų jame nėra, o baltarusiai seniai pradingę. Sovietmečiu šie kaimo pastatai priklausė kolūkiui, o kai jis žlugo, vietos gyventojams butus išdalino už pajus.
Vieną butų gavo ir Taujūnuose gyvenanti Bronė Artimovičienė. Pensininkė neslėpė, kad dviejų kambarių bute nesiruošė gyventi: „Juk ten tik sienos – nei elektros, nei vandentiekio, nei šildymo. Nors mano troba sena, bet sava.“
Kai moteris paskelbė butą parduodanti, atvykėliai iš Baltarusijos jį nupirko nesiderėdami už 4 tūkst. litų. Už panašią kainą buvo parduoti ir kiti trys šio namo butai.
Baltarusių nupirktų ir apleistų butų yra ir Didžiasalyje. Šiame miestelyje komunalines paslaugas teikiančios įmonės vadovas Arvydas Keturka pripažino, kad ši problema yra didžiausias galvos skausmas.
Rengti varžytynes, iškeldinti tokių butų šeimininkus nėra galimybės. Mat neaišku, kur tų šeimininkų ieškoti. Tad tokių butų skolos už šildymą, kitas komunalines paslaugas vis auga.
A.Keturka prisiminė, kaip masiškai butus pirkę baltarusiai žadėjo, kad čia gyvens, bet tik juos įsigiję apleido.
Pirkėjai iš Baltarusijos taip pat tvirtino, jog butus kaimyninėje valstybėje perka dėl to, kad jų šalyje artėja pinigų reforma. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad baltarusiams lengviau įsigyti vizą turint nekilnojamojo turto Šengeno erdvės valstybėje.
