Graikijos bankai uždaryti nuo praėjusios savaitės, o pinigų išgryninimui bankomatuose per dieną taikomas 60 eurų apribojimas.
„Tikroji problema dėl grynųjų bankomatuose atsiras rytoj, – antradienį naujienų agentūrai teigė vienas iš šaltinių. – Įvedus 60 eurų per dieną apribojimą bankomatų „gyvenimas pailgėjo“, tačiau jau nuo rytojaus situacija taps gerokai sudėtingesnė.“
Kitas šaltinis, einantis atsakingas pareigas viename iš Graikijos bankų, agentūrai pareiškė: „Nežinau, ar pinigų bankomatuose pradės trūkti trečiadienį ar ketvirtadienį vakare, tačiau jeigu nesusitarsime su europiečiais, mūsų banknotai baigsis per dvi ar tris dienas.“
Paprašė paramos
Graikijos vyriausybė oficialiai paprašė trečiosios paramos programos, kad galėtų padengti skolas ir šalies ekonomiką pastatyti ant kojų.
Iki šiol Graikija yra gavusi 240 mlrd. eurų paramos, tačiau to buvo negana. Tikimasi, kad ES sekmadienį nuspręs, ar graikams padėti finansiškai suteikiant dar vieną paskolą.
Graikija trečiadienį pažadėjo nuo ateinančios savaitės imtis vykdyti pensijų ir mokesčių reformas, kaip reikalauja jos skolintojai, mainais į trejų metų trukmės sutartį dėl skolinimosi iš euro zonos, kad šalies finansų sistema atitoltų nuo griūties slenksčio.
„Siūlome nedelsiant imtis vykdyti virtinę priemonių jau nuo ateinančios savaitės pradžios, įskaitant su mokesčių reforma susijusias priemones (ir) su pensijomis susijusias priemones“, jeigu bus susitarta dėl skolinimosi iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondų, sakoma Finansų ministerijos laiške šiai euro zonos finansinio stabilumo institucijai.
Davė laiko iki ketvirtadienio
Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų juodas scenarijus, mano Lietuvos finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, Atėnai iki ketvirtadienio turi pateikti reformų sąrašą, dėl kurio euro zonos finansų ministrai tarsis šeštadienį, o deryboms nepavykus, šias pratęs ES vadovai sekmadienį.
„Europos Komisijos pirmininkas šiąnakt jau yra pasakęs, kad Europos Komisija turi konkretų priemonių planą, kaip įgyvendinti vadinamąjį „Grexit“, kuris, manau, būtų tikrai juodas scenarijus. Juodas scenarijus yra Graikijos pasitraukimas iš euro zonos ir po to rūpinimasis savo ekonomika savarankiškai ir galbūt įsivedimas savo laikinų pinigų“, – LRT radijui trečiadienį sakė R.Šadžius.
Pasak jo, Graikija savo pasiūlymus turi pateikti iki ketvirtadienio, o tuomet dėl jų derėsis bendrijos ministrai ir vadovai.
„Iki ketvirtadienio jie turėtų pateikti reformų sąrašą, iki šeštadienio tą sąrašą turėtų išanalizuoti kreditorių institucijos – Europos Komisija, Europos centrinis bankas, turbūt prisijungtų ir Tarptautinis valiutos fondas. Šeštadienį juos svarstytų euro zonos finansų ministrai, o pavykus susitarti sekmadienį galbūt nereikėtų ES vadovų tarybos, bet, nepavykus susitarti, 28 šalių vadovų tarybą imtųsi spręsti, kokių veiksmų imtis“, – aiškino ministras.
Jis pabrėžė, kad nauja valiuta Graikijoje, specialistų vertinimu, nuvertėtų iš karto 50 proc., todėl gyventojai prarastų savo santaupas, pablogėtų gyvenimo lygis.
Antradienį Europos lyderiai suteikė skolų prislėgtiems Atėnams laiko iki sekmadienio sudaryti naują susitarimą dėl finansinės pagalbos programos ir išvengti pasitraukimo iš euro zonos, kai graikų rinkėjai atmetė tarptautinių skolintojų iškeltas sąlygas per praeitą savaitgalį įvykusį referendumą.
Graikijos lyderiai privalo iki ketvirtadienio pateikti išsamius reformų planus, kad gautų daugiau lėšų pagal finansinio gelbėjimo programą, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė po nepaprastojo Graikijos ir kitų euro zonos šalių viršūnių susitikimo.
Euro zona tikėjosi, kad Atėnai pateiks naujus reformų planus antradienį – po to, kai sekmadienį įvykusiame precedento neturinčiame referendume 61 proc. balsavusių graikų atmetė skolintojų reikalavimus vykdyti tolesnes griežto taupymo reformas mainais į lėšas pagal ES ir Tarptautinio valiutos fondo anksčiau pasiūlytą finansinio gelbėjimo programą.
Turi scenarijų pasitraukti iš euro zonos
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris perspėjo – „mes esame parengę detalų „Graikijos išėjimo“ scenarijų“, jeigu nebus pasiektas joks susitarimas, nors tvirtino norintis, kad Atėnai liktų euro zonoje.
Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad Graikijai bus reikalinga bent kelerių metų trukmės skolinimosi programa, kad būtų atgaivinta stringanti šalies ekonomika. Ji pridūrė, kad negali būti jokių kalbų dėl 320 mlrd. eurų Atėnų skolų nurašymo.
Antradienį Europos investuotojus užplūdo pesimizmo banga. „Stoxx Europe 600“ krito -1,57 proc., o Vokietijos DAX -1,96 proc.
