„Bankų atostogos pratęsiamos iki liepos 13 dienos“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Finansų ministerijos pranešime. Vienas ministerijos šaltinis naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad per dieną leidžiama išsigryninti pinigų suma nebus keičiama.
Bankai yra uždaryti nuo birželio 28 dienos, o graikams leidžiama išsiimti iš bankomatų ne daugiau negu 60 eurų per dieną, siekiant išvengti grynųjų pinigų stygiaus po to, kai vyriausybė paskelbė referendumą dėl ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) iškeltų finansinio gelbėjimo plano sąlygų.
Per referendumą 61 proc. balsavo prieš naujausius skolintojų pasiūlymus, todėl Atėnų santykiai su daugeliu partnerių Europoje dar labiau pašlijo.
Pasisakydamas Europos Parlamente anksčiau trečiadienį, Graikijos premjeras Alexis Tsipras iki ketvirtadienio pažadėjo pateikti „įtikinamus“ reformų planus.
Graikijos vyriausybė pažadėjo nuo ateinančios savaitės pradėti vykdyti pensijų ir mokesčių reformas, kurių reikalavo skolintojai, mainais prašydama trejų metų kredito sutarties, kuri leistų atitraukti šalies finansų sistemą nuo žlugimo slenksčio.
A.Tsipras teigė, kad mainais į savo pažadus prašė „aiškių pasižadėjimų“ dėl finansavimo ir Graikiją žlugdančios skolų naštos mažinimo.
Kapitalo kontrolės priemonės leido Graikijos bankams išsilaikyti, bet pareigūnams sunkiai sekasi papildyti grynųjų pinigų atsargas bankomatuose, o papildomi kliuviniai importui didina nuogąstavimus, kad šalyje gali pristigti prekių ir vaistų.
Reikalauja numatyti skolų restruktūrizavimą
TVF direktorė Christine Lagarde trečiadienį pareiškė, kad į naująją Graikijos finansinio gelbėjimo programą turėtų būti įtrauktas kreditorių įsipareigojimas restruktūrizuoti skolas.
Ch.Lagarde pabrėžė, kad Atėnai turi vykdyti reformas, bet pridūrė: „Kitas žingsnis – skolų restruktūrizavimas, kuris, mūsų nuomone, reikalingas Graikijos atveju, kad būtų užtikrintas skolų tvarumas.“
„Graikija yra aštrioje krizėje, kurią reikia spręsti, – sakė ji per vieną konferenciją Vašingtone. – Esame visiškai angažuoti, kad padėtume surasti sprendinį.“
Praeitą savaitę paskelbtoje ataskaitoje TVF nurodė, kad Graikijos oficialieji skolintojai Europos Sąjungoje turėtų dvigubai pratęsti Graikijos skolų grąžinimo laikotarpį, taip pat šaliai skirti šaliai dar 36 mlrd. eurų, kad jos finansų sistema išliktų tvari.
Tačiau Europos Komisija ir Europos centrinis bankas spaudžia Atėnus priimti griežtų biudžeto ir politikos korekcijų paketą, kurio Graikija iki šiol kratėsi.
Tiki, kad susitars
Po to, kai skolų prislėgta Graikija referendume atsisakė griežto taupymo ir finansinės pagalbos projekto, o Europos Komisijos prezidentui prakalbus apie Graikijos išėjimo iš euro zonos scenarijų, ekonomistas Rimantas Rudzkis Žinių radijui trečiadienį sakė manantis, kad Graikijai visgi pavyks susitarti su ES.
„Dabartinėje situacijoje graikai negali grąžinti tos skolos. Jie tiesiog nepajėgūs. Aišku, kad graikai labiausiai kalti, bet reikia ieškoti abiem pusėms geriausio sprendimo. Vis dėlto galvoju, kad išlieka dar nemaža tikimybė, kad tas abipusis sprendimas bus rastas ir greičiausiai Graikija išliks euro zonoje, nes jos išėjimas sukelia labai daug rizikų tiek euro zonai, tiek tai pačiai Graikijai. Tad manau, kad nei tai, nei ta pusė nesiryš rizikuoti“, – laidoje „Dienos klausimas“ sakė R.Rudzkis.
